|
|
Thursday, August 14, 2003
|
|
| |
|
"Mano tëvynë - svetimðaliø legionas" | Ðiandien Valdas Ivaðkevièius (vardas ir pavardë pakeisti) jau gerai nebeprisimena, kodël 1993 metais nusprendë stoti á áspûdingomis legendomis ir ávairiausiais gandais apipintà Prancûzijos svetimðaliø legionà. Tiesiog taip susiklostë aplinkybës - susipyko su mylima mergina, neteko darbo. Gyvenimas Lietuvoje tuo metu pasirodë esàs pilkas ir nuobodus. Nusigavæs á Prancûzijà, prisistatë á artimiausià legionieriø priëmimo punktà. Patikrinimas uþtruko keletà savaièiø. Prancûzai domëjosi atvykusiøjø sveikata, pateikë keletà nesudëtingø psichologiniø testø. Apie praeitá nepateikë në vieno klausimo. Prancûzø nedomino, nei ið kur jis atvyko, nei kà veikë, bûdamas namuose. Nepasiteiravo ir apie santykius su teisësauga. Legiono vadovybei terûpëjo, ar naujokai stiprûs, iðtvermingi ir dràsûs vyrai. Valdà priëmë, nors tais metais ið aðtuoniø norinèiøjø legionieriumi tapdavo tik vienas (ðiandien, pasak buvusio legionieriaus, dar didesni konkursai, nes plûstelëjo nuotykiø ieðkotojø bei svieto perëjûnø ið visos Rytø Europos). Pasiraðæs penkeriø metø kontraktà, V.Ivaðkevièius pakliuvo á desantininkø daliná, dislokuotà Korsikos saloje. Èia jam teko ilgiausiai iðbûti. Pirmaisiais mënesiais buvo itin sunku - atsiliepdavo fizinis nuovargis, kamuodavo Tëvynës ilgesys. Be to, jis prastai ðnekëjo prancûziðkai. Pirmosiomis dienomis teko ir susimuðti. "Be pasikumðèiavimø neapsieinama jokiame vyriðkame kolektyve", - mano Valdas. Ir vis dëlto vaikinas gerai sutarë su naujaisiais draugais - amerikieèiais, britais, prancûzais, estais, rusais, vokieèiais, korëjieèiais.... Legione jis sutiko tarnaujanèius ir kelis lietuvius. Santykiai su saviðkiais buvo patys nuoðirdþiausi, artimiausi. Kai nepaskelbta kovinë padëtis ar kokios nors mokomosios pratybos, savaitgaliais juos iðleisdavo "pasiganyti" po Korsikos salà. Net ir darbo dienomis daþnai paleisdavo á laisvæ. Uþ dalinio vartø elgdavosi, kaip kas iðmanydavo. Vieni ieðkodavo meilës nuotykiø, kiti "mirkdavo" baruose, treti sportuodavo. Dalinio vadovybë visiðkai nesidomëdavo, kà laisvalaikiu veikia jø kariai. Legionieriø vadams rûpëdavo, kad ðeðtà valandà ryto visi stovëtø rikiuotëje, pasiruoðæ vykti á karà. Salos gyventojai á legionierius þiûrëdavo su prietaringa pagarba. Korsikieèiai buvo ásitikinæ, jog ðaunesniø vaikinø uþ legionierius nëra ir negali bûti. Legiono vadovybë á savo karius, tarp kuriø, be abejo, pasitaikydavo ir visokiausio plauko ðunsnukiø, þiûrëdavo draugiðkai, ne kaip á atstumtuosius, ne kaip á "patrankø mësà". Taèiau bûdavo labai grieþti. Jokiø nuolaidø, jokio pasigailëjimo nusiþengus, jokiø uþuojautø. Nuo pat pirmosios dienos Valdui ir jo ginklo draugams be perstojo buvo kalama ir kalama - legionieriams negali bûti neáveikiamø uþduoèiø, legionieriams draudþiama parodyti, jog jie pavargæ, legionieriai neturi teisës bijoti... Ypaè vadovybë mëgdavo pabrëþti, jog legionieriai neturi nei tëvynës, nei tautybës, nei artimøjø. "Jûsø tëvynë, tautybë ir ðeima - tai legionas", - beveik kiekvienos rikiuotës metu skelbdavo legiono karininkai ir kapralai. Per ilgus penkerius metus ið Kauno á legionà atvykusiam V.Ivaðkevièiui likimas buvo palankus. Jis në sykio nebuvo suþeistas ir sirgo tik vienà kartà. O tarnauti teko ir buvusioje Jugoslavijoje, ir Centrinëje Afrikos Respublikoje, ir tuometiniame Konge (dabar - Zairas). Visur - maþdaug po pusæ metø. Balkanuose legionieriai padëjo, kariðkiø þargonu tariant, tarptautinëms pajëgoms ávesti taikà. Afrikoje jie atsidurdavo tada, kai kokios nors genties vadukas nuversdavo ne kà geresná uþ save diktatoriø ir ðalyje prasidëdavo chaosas. Pagrindine legionieriø uþduotimi tuomet tapdavo visø baltøjø, ypaè Prancûzijos pilieèiø, apsauga ir laimingas pargabenimas á Prancûzijà ar kitas Vakarø Europos ðalis. Tokiø operacijø metu legionieriams saugotis reikëdavo ir nuverstojo, ir valdþià uþgrobusio diktatoriaus ðalininkø kulkø. Daug rûpesèiø pridarydavo ir tûkstanèiai nuodingø gyvaèiø, moskitø, skorpionø, krokodilø. Pasak V.Ivaðkevièiaus, dþiunglës - tai toks miðkas, kuriame per lapø tankumà tamsu net dienà, labai drëgna ir po kiekvienu lapu tyko kokia nors nuodinga bjaurybë. Be to, dël drëgmës ir tvankumo labai sunku kvëpuoti, greièiau pavargstama ir niekad neiðdþiûna drabuþiai. Ramesnëmis akimirkomis legionieriai pasivaikðèiodavo po Afrikos miestus. Pavyzdþiui, tuometiná Brazavilá. Juodaodþiai ðirdies gilumoje nekenèia baltøjø, nes laiko juos visø bëdø ðaltiniu. Ir tuo paèiu jiems pataikauja, nes baltieji turi pinigø. Þodþiu, vaidmainiauja tiek vieni, tiek kiti. Tiesa, Valdas po iðvykos á Afrikà ëmë prasèiau þiûrëti á paèius prancûzus. Buvusiose savo kolonijose prancûzai, pasak legionieriaus, elgiasi "atvirai kiauliðkai". Prancûzams terûpi jø ekonominiai interesai, á vietiniø juodaodþiø ateitá jiems nusispjaut. O jeigu kalbëti visiðkai sàþiningai, prancûzai Afrikoje elgiasi kaip patys tikriausi grobuonys. Afrikoje teko matyti draugø mirèiø. Valdas iki ðiol negali suvokti, kaip viena kulka "palindo" draugui po ðalmu ir sunkiai suþeidë galvà. O kità kartà kulka vienam legionieriui pataikë á ginklà ir atðoko, net nenubrozdindama. Ðtai ir suprask, kokie èia dësniai veikia. Per penkerius metus V.Ivaðkevièiui vis dëlto didþiausià áspûdá palikusi vadinamoji Kamerûno ðventë, minima kiekvienais metais balandþio 30-àjà. Nors tai liûdna ðventë (prieð daug deðimtmeèiø tàdien ðimtas legionieriø narsiai kovësi su keliais tûkstanèiais meksikieèiø ir visi þuvo), dar iðvakarëse legionui priklausanèiuose daliniuose paskelbiama atvirø durø diena. Á dalinius nekliudomai gali atvykti tiek vietiniai gyventojai, tiek ir buvæ legionieriai. Visi geria alø, vynà, kepa mësà. Gerti leidþiama, kiek tik geidþia ðirdis. Niekas neþiûri tvarkos. Jeigu legionierius iðgërë butelá alaus, tà butelá bûtinai svies á sienà. Kad suduþtø. Jeigu valgë ledus, popieriø iðmes sau po kojomis, o ne á ðiukðliø dëþæ. Kitos dienos rytà dalinio vadovybë visus legionierius vaiðina kava, atskiesta romu, bei karðtomis bandelëmis. Kad ðie atsigautø po audringø iðgertuviø. Tada prasideda teritorijos ir kareiviniø tvarkymas. Taèiau ði "garbë" tenka ne eiliniams legionieriams, o dalinio vadovybei. Paèius neðvariausius darbus (pavyzdþiui, tualetø, duðø, ðiukðliø konteineriø ðveitimas) tà vienintelæ dienà per metus atlikdavo vadai, serþantai, kapralai, leisdami eiliniams legionieriams pasidþiaugti valdþia. Ðtai kodël Kamerûno ðventës iðvakarëse leidþiama ðiukðlinti. Po to bûdavo surengiamas iðkilmingas paradas, pagerbiami nuo meksikieèiø rankos þuvæ legionieriai... Pasibaigus penkeriø metø kontraktui, V.Ivaðkevièius nepasiliko legione. Tiesa, pirmaisiais metais labai rimtai svarstë, ar jam nevertëtø ... tapti Prancûzijos pilieèiu. Ði mintis nedavë ramybës ir po dvejø, ir po trejø metø, kai suprato, jog gali be Lietuvos, be Kauno, be Laisvës alëjos gyventi labai ilgai. Ir vis dëlto namø trauka buvo stipresnë. "Eliziejaus laukai nuostabûs, nuostabus ir Luvras, ir Eifelio bokðtas, bet kartais tiesiog iki skausmo, iki aðarø norisi pasivaikðèioti po Laisvës alëjà, iðgirsti lietuviðkai ðnekant", - tvirtina buvæs legionierius. Savo tarnyba legione Valdas nesididþiuoja. Tiesiog ðio laikotarpio ið savo gyvenimo jis negali iðbraukti. Taip buvo, nors dabar kartais ir atrodo, jog tai - tik sapnas. Apie gyvenimà legione jis nepaþástamiems stengiasi nieko nepasakoti, juolab kad ðiandien dirba valstybinëje Lietuvos ástaigoje, kurios pavadinimo negali pasakyti. Jis tik dþiaugiasi, kad legione patirti nepritekliai ir vargai já uþgrûdino ir padeda gyventi ðiandieninëje Lietuvoje. Valdas vedæs, turi vaikø, bet net savo þmonai stengiasi nepasakoti nei apie Korsikoje, nei apie Afrikoje patirtus nuotykius, uþ kuriuos jam, beje, buvo sumokëti nemaþi pinigai. Gunaras EINARAS
11:16:11 PM
|
|
9:10:33 PM
|
|
|
|
2003.08.14 |
|
| Aldona SVIRBUTAVIÈIUTË |
|
|
 |
| Didikø Tiðkevièiø genealoginio medþio pradininkas Juozapas Tiðkevièius (1835-1891). Á Uþutrakio dvarà, kurá
jau daugiau kaip 10 metø susigràþinti bando grafø Tiðkevièiø palikuonis Juzefas Tiðkevièius, pretenduoja dar vienas asmuo. Marija Tiðkevièiûte prisistatanti moteris teigia kurianti Tiðkevièiø fondà, turintá rûpintis grafø palikimo iðsaugojimu.
Kaip raðë LÞ, grafø palikuonis - 76 metø Juzefas Tiðkevièius dar 1992 metais Lietuvos teisingumo ministerijai áteikë praðymà pripaþinti teises á ðeimos turëtà nuosavybæ. Jo laiðkas, adresuotas Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, buvo persiøstas Teisingumo ministerijai (TM).
Taèiau tik ðiø metø vasario 10 dienà raðtas ir kiti dokumentai ið TM buvo iðsiøsti Kultûros ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir Trakø rajono þemëtvarkos skyriui. Ðio skyriaus vedëjo Algio Podrëzo teigimu, ástatymo numatyti nuosavybës atkûrimo terminai jau praleisti. Pasak valdininko, spræsdama ðá keblø klausimà savivaldybë turëtø sudaryti ekspertø komisijà, kuri nagrinëtø pateiktus dokumentus. Vis dëlto manoma, kad ðis klausimas, vertinant esamà padëtá, gali baigtis teismo byla.
Pretendentas á Uþutrakio dvarà Juzefas Tiðkevièius ðá pavasará lankësi Trakuose. Apþiûrëjæs dvarà ir parkà Lietuvos didikø palikuonis iðvyko á JAV. Savo ágaliotam advokatui Feliksui Uþpelkiui jis prisipaþino dar neapsisprendæs, ar ras savyje jëgø atkurti buvusià Uþutrakio didybæ.
Visai neseniai atsirado dar viena pretendentë á Tiðkevièiø palikimà.
Kildina save ið grafø
Trakø rajono savivaldybë ðiø metø liepos 31 dienà áregistravo pilietës Marijos Tiðkevièiûtës kreipimàsi dël grafø Tiðkevièiø palikimo Lietuvoje restauravimo projekto ágyvendinimo. Raðtas nukeliavo á Trakø istorinio nacionalinio parko direkcijà. Laiðkas paslaptingas. Moteris raðo: "Grafø Tiðkevièiø giminë daugiau nei ðeðetà ðimtmeèiø iðtikimai tarnavo ir tebetarnauja valstybingumui ir krikðèionybei, yra pastaèiusi ne vienà baþnyèià. Didþiàjà daugumà ðiø pastatø (objektø) ðiandien labai reikia restauruoti. Tæsdama savo protëviø darbus, matydama kaip reikia lëðø restauravimui ir þinodama, ið kokio ES struktûrinio fondo jas gauti, paruoðiau ir áteikiau LR Vyriausybei ir Lietuvos vyskupø konferencijai bei supaþindinau LR Prezidentà su projektu, kurá vadinu Grafø Tiðkevièiø palikimo Lietuvoje restauravimas".
Marija Tiðkevièiûtë save kildina ið garsiøjø Tiðkevièiø giminës, taèiau nenurodo, kieno ji proprovaikaitë. Keletà kartø ji pabrëþia, kad á projektà átraukë visus objektus, kurie "kokiu nors bûdu" susijæ su jos protëviais.
Moteris pasigiria, kad projektui pritarë ir já palaikë net trys ministerijos: Kultûros, Ðvietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos. Ji raðo: "Stengdamasi iðlaikyti savo giminës darbø Lietuvoje tæstinumà, steigiu grafø Tiðkevièiø fondà, kurio viena veiklos krypèiø bûtø konsultacijø grafø palikimo dabartiniams valdytojams teikimas ir koordinavimas".
Garsià giminæ pratæsë Aleksandras Tiðkevièius (1864-1945) (antras deðinëje).
Nustebino direktoriø
Ðis kreipimasis nustebino Trakø istorinio nacionalinio parko direktoriø Gintarà Abaravièiø. "Vadinamoji giminës palikuonë tarsi pamirðo, kad valstybë rûpinasi Uþutrakio dvaro ir parko iðlikimu, konkreèiai mes vykdome Uþutrakio dvaro sodybos - kultûros paminklo ilgalaikæ atkûrimo programà, patvirtintà 2002-aisiais. Beje, Vyriausybë Uþutraká perdavë Trakø istoriniam nacionaliniam parkui. Visi kiti iðlikæ objektai - irgi yra arba muziejai, arba saugomi paminklai vertybës", - sakë jis LÞ.
Á garsiøjø Lietuvos giminiø kadaise turëtà nuosavybæ pretendentø atsiranda nuolat. Prieð kelerius metus atsirado norinèiøjø susigràþinti senàjà Birþø pilá. Kaþkokia moteriðkë net pasikeitë savo pavardæ ir tapo Tiðkevièiûte, mat manë, kad Birþø pilis priklausë didikams Tiðkevièiams. Ji prisistatë jø palikuone. Taèiau moteris susipainiojo. Tiðkevièiams priklausë Astravo dvaras, o ne Birþø.
Padvelkë afera
Pretendentë á Uþutrakio dvarà Tiðkevièiûtë nenurodo nei savo adreso, nei telefono. Visus rëmëjus ji praðo raðyti á Centriná paðtà iki pareikalavimo. Kontaktams ji nurodo ir Mokslø akademijos adresà bei telefonà. Moteris raðo, kad jos fondui patalpas teikia (sutiko iðnuomoti) pagrindinë rëmëja - Mokslø akademija.
Lë pabandþius prisiskambinti nurodytu telefonu, jis tylëjo. Mokslø akademijos viceprezidentas akademikas Algirdas Gaiþutis nustebo, iðgirdæs tokià informacijà. "Pirmàkart girdþiu apie toká fondà. Jei jis bûtø ásteigtas ir dar po mûsø stogu - tikrai turëèiau þinoti. Tokioms iniciatyvoms pritariame tik prezidiumo posëdyje, iðgvildenæ klausimà. Mano akimis, tai pakankamai avantiûristiðkas poelgis, net akiplëðiðkai áþûlus", - sakë jis.
Akademikas prisiminë su bendradarbiais ðnekëjæs apie idëjà pagerbti Lietuvos didikø Tiðkevièiø nuopelnus puoselëjant Lietuvos kultûrà, menà, ðvietimà, mokslà. Taèiau tas pokalbis buvæs neoficialus, kalbëta viename vakarëliø.
Juozapas Tiðkevièius ir þmona Sofija.
Ið Altajaus - á Meksikà
Lietuvos didikø palikuonis Juzefas Tiðkevièius po neilgos vieðnagës Lietuvoje iðvyko á Vaðingtonà. Ten jis gyvena ir verèiasi pardavinëdamas nekilnojamàjá turtà. Anksèiau jis dirbo elektronikos srityje. Tiðkevièius ilgà laikà buvo JAV kariniø pajëgø pilotas. Gyvena su þmona, vaikø neturi.
Pretendentas á Uþutrakio dvarà - Zdislovo Stanislovo Kostkos sûnus, gimæs 1927 metais. Jø ðeima 1939 metais buvo iðtremta á Altajaus kraðtà. Ðeimos galva Zdislovas, vos sulaukæs keturiasdeðimties, Altajuje ir mirë. Jo sûnûs pasinaudojo Sovietø Sàjungos ir JAV susitarimais, kai kuriems tremtiniams leidusiems vykti á JAV.
Juzefas Tiðkevièius per Indijà ir Pakistanà pasiekë Meksikà. Ið ten atsidûrë JAV - ten mokësi, dirbo, gyvena. Pirmàkart Lietuvoje lankësi ðiemet. Pamatë tëvo ir senelio dvarà, aplankë plaèios Tiðkevièiø giminës rûmus, kapines. Grafø palikuonis moka vienà kità lietuviðkà þodá. Kur kas geriau ásiminë rusø kalbà ir ja ðneka laisvai. Nepamirðo ir lenkø kalbos.
Po vieðnagës gimtinëje Tiðkevièius iðvyko sutrikæs, sunerimæs. Jis norëtø atkurti Uþutrakio rûmø didybæ, jei bûtø jaunesnis, turëtø daugiau jëgø ir sveikatos. Tiesa, dar iki tol laukia teismo procesas dël nuosavybës teisiø pripaþinimo. Tam rengiasi ir jo advokatai. Pasak advokato Uþpelkio, rudeniop grafø palikuonis vël ketina atvykti á Lietuvà.
Ðeimos ðaknys
Tiðkevièiø genealoginio medþio laja tenka Juozapui Tiðkevièiui, gimusiam 1835 metais. Jis buvo Rusijos kariuomenës pulkininkas. Ið tëvo paveldëjo Palangos dvarà, valdë Kretingos, Lentvario, Uþutrakio dvarus. Ið pradþiø jo rezidencija buvo Lentvaryje, paskui jis persikëlë á Kretingà. Ten pertvarkë dvaro rûmus, atnaujino parkà. Vilniuje ákûrë garo malûnà, Lentvaryje pastatë vielos ir viniø fabrikà, ákûrë Palangos kurortà, pastatë kurhauzà, kurio ðiandien nebeliko - virto pelenais. Pasimirë grafas 1891 metais.
Uþutrakio dvaras tarp Galvës ir Skaisèio eþerø buvo pastatytas XIX amþiaus pabaigoje. Jo statyba rûpinosi grafas Juozapas Tiðkevièius su þmona. 1917 grafui mirus (1868-1917) dvarà paveldëjo jo sûnus Andþejus, kitaip vadintas - Andriumi, gimæs 1899 metais. Jo sesuo Joana Sofija Marija ir brolis Zdislovas Stanislovas Kostka - áraðyti dvaro rûmø paveldëtojais palikimo dokumentuose. Zdislovo vaikai - sûnûs Juzefas Marija ir Andþejus Marekas. Zdislovas mirë tremtyje Altajaus kraðte. Savotiðkai susiklostë ir jo brolio Andriaus likimas. Apie já paraðyta lenkø istoriko Andrzejaus Suchcitzo knygoje "Non omnis moriar...", iðleistoje Varðuvoje 1992 metais. Joje raðoma, kad Andrius Tiðkevièius buvo Uþutrakio ordinatas. Jis susituokë su Kamila, Czetwertynskiø kunigaikðtyte, Lenkijos totore. Antrojo pasaulinio karo metais Andrius tarnavo Krajovos armijoje. Vëliau jam pavyko pabëgti á Prancûzijà, ten jis ir mirë.
Daug godþiø þvilgsniø krypsta á pradëtà restauruoti Uþutrakio dvarà.
Dokumentai liudija
LÞ perskaitë 1928 metais Kauno teismo patvirtintà nutarimà. Jame paraðyta: "1928 m. rugsëjo mën. 26 d. Trakø Nuovados Taikos Teisëjas iðþiûrëjæs civilinæ bylà (...) apie patvirtinimà Tiðkevièiø ápëdinystës teisëse á turtà, likusá po mirties Juozo Tiðkevièiaus Trakø apskrityje (...)". Tame paèiame dokumente teigiama, kad sûnums Andriui ir Zdislovui Tiðkevièiams priklauso likusio turto "po lygià dalá".
Lietuvos valstybës istorijos archyve aptiktas ir dar vienas ádomus liudijimas. Apie já archyvo direktorë Laima Tautvaiðaitë informavo palikimu besidomintá grafo palikuonio Juzefo Tiðkevièiaus advokatà Uþpelká. Archyvo paþymëjime raðoma: "Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde Naujøjø Trakø Romos katalikø baþnyèios krikðto aktø áraðø knygoje áraðyta, kad 1927 metø rugsëjo 25 dienà Naujøjø Trakø Romos katalikø baþnyèioje pakrikðtytas Zdislovo ir Teresës Marijos Anos (iki santuokos Druckos Liubeckos) sûnus vardu Jozef Marjan, gimæs 1927 metø rugsëjo 21 dienà Uþtrakio dvare". |
8:37:52 PM
|
|
|
Gintaro Petriko neranda ir amerikieèiai | JAV ambasados Vilniuje atstovas ryðiams su visuomene Rendolfas Flëjus paneigë ankstesnius Lietuvos þiniasklaidos praneðimus, esà EBSW koncerno vienas ið vadovø Gintaras Petrikas yra Amerikoje saugomas pagal svarbiø liudytojø apsaugos programà. Pasak JAV ambasados Vilniuje vadovybës, Lietuvos praðymas iðduoti finansinëmis machinacijomis ir lëðø pasisavinimu kaltinamà G.Petrikà nëra atmestas. JAV teisingumdepartamentas intensyviai ieðko G.Petriko, kuris, kaip átariama, ðiuo metu slapstosi Amerikoje. Kai tik G.Petrikas bus sulaikytas ir stos prieð JAV teismà, bus diskutuojama ir dël jo ekstradicijos á Lietuvà. JAV ambasados Vilniuje pareigûnai mano, kad G.Petrikas tikrai buvo Jungtinëse Valstijose ir yra pagrindo manyti, kad jis ten iki ðiol tebegyvena. G.Petrikas 1995-aisiais yra gavæs JAV vizà, galiojanèià net 10 metø. Kaltinimai finansinëmis machinacijomis jam pateikti 1997-aisiais. Neatmetama galimybë, kad, siekdamas pasislëpti, G.Petrikas ávaþiavo á JAV su suklastotais dokumentais. BNS informacija. 2003.08.11.
8:33:01 PM
|
|
|
No. 189 (10618) |
|
2003.08.14 |
|
| |
|
|
|
Paaiðkëjo, kad roko dainininkë Courtney Love yra aktoriaus Marlono Brando vaikaitë. Pasirodo, kino legenda Marlonas Brando yra dainininkës Courtney Love senelis. Tai iðsiaiðkino dainininkës mama Linda Carrol, iðtyrusi savo ir "Krikðtatëvio" þvaigþdës DNR bei nustaèiusi, kad yra aktoriaus duktë. Nusiþudþiusio grupës "Nirvana" lyderio Kurto Cobaino buvusi þmona Courtney pasakoja: "Esu ðokiruota tokios naujienos. Nors buvau girdëjusi, kad ponas Brando turi per 30 vaikø. Taigi sunku ásivaizduoti, kiek að turiu pusbroliø ir pusseseriø". Pasirodo, rokerës senelë raðytoja Paula Fox 1940 metais turëjo trumpà romanà su garsiuoju aktoriumi. Gimusi Linda buvo atiduota ávaikinti. 79 metø Brando turi 11 pripaþintø vaikø, taèiau teigiama, kad jø yra kur kas daugiau. WENN, LÞ
Teigiama, kad 79 metø Brando "uþgyveno" per 30 palikuoniø. |
8:22:42 PM
|
|

Duomenys papildomi kasdien, iðsamiai patikrinami kas savaitæ
2:25:52 PM
|
|
|
2003.08.14 |
|
| |
|
|
| Dël Afganistane besitæsianèiø neramumø treèiadiená þuvo maþiausiai 30 þmoniø. Septyniolika afganistanieèiø þuvo ir 5 buvo suþeisti ðalies pietuose sprogus bombai autobuse. Dar 13 þmoniø - Talibano ir "Al Qaedos" kovotojø - buvo nukauta ðalies pietryèiuose prie sienos su Pakistanu, atremiant jø puolimà. Kaip informavo Hilmendo provincijos gubernatorius Ghulamas Mahaiuddinas, rytà autobusas susprogo á vakarus nuo provincijos sostinës Laðkargacho esanèioje apygardoje. Tarp þuvusiøjø yra 8 vyrai, 6 vaikai ir viena moteris. Gubernatoriaus teigimu, bomba autobuse, kaip atrodo, sprogo pirma laiko. Gali bûti, kad ji buvo gabenama á Laðkargachà, kuriame kità savaitæ vyks Afganistano nepriklausomybës minëjimo renginiai. Atsakomybë dël sprogimo, gubernatoriaus nuomone, tenka 2001 metø pabaigoje nuversto Talibano judëjimo rëmëjams. Afganistano pietryèiuose esanèioje Chosto provincijoje vakar, atremiant plataus masto talibø ir "Al Qaedos" smogikø puolimà, buvo nukauta maþiausiai 13 þmoniø. Per antradiená prasidëjusá mûðá krito 2 Afganistano sienos apsaugos pareigûnai ir á nelaisvæ buvo paimti 2 Osamos bin Ladeno teroristø tinklo nariai. Sunkiaisiais ginklais, minosvaidþiais ir granatsvaidþiais ginkluoti kovotojai, anot sienos apsaugos tarnybos vadovybës, á rytus nuo Chosto uþpuolë netoli sienos su Pakistanu esanèià bazæ, kurioje dislokuotas sienos apsaugos tarnybos batalionas. Afganistane jau kurá laikà pastebimas padidëjæs radikaliøjø talibø kovotojø aktyvumas. JAV pajëgoms 2001 metais nuvertus Talibano reþimà, naujajai vyriausybei nepavyksta susidoroti su reþimo likuèiais. Per ávairius iðpuolius ðiemet èia þuvo arba buvo suþeista daugiau kaip ðimtas vyriausybiniø pajëgø kariø ir civiliø. Paaðtrëjusi situacija ðalyje vël pranaðauja pilietiná karà. ELTA, BNS, LÞ

|
2:08:40 PM
|
|
Pagal imigraciniø vizø programà kiekvienais metais 50 000 asmenø, atitinkanèiø imigraciniø vizø programos reikalavimus, gauna imigracines vizas á Jungtines Amerikos Valstijas. Laimëjusieji yra atrenkami kompiuterio pagalba, ir viskà lemia atsitiktinumas. Imigracinës vizos yra paskirstomos ðeðiems geografiniams regionams. Daugiau imigraciniø vizø tenka tiems regionams, ið kuriø maþiausiai þmoniø imigruoja á Jungtines Valstijas, o regionams, ið kuriø á JAV atvyksta daug imigrantø, ðiø vizø yra skiriama maþiau. Imigraciniø vizø visai neskiriama toms ðalims, ið kuriø paskutiniø penkeriø metø laikotarpiu atvykdavo daugiau nei 50 000 imigrantø. DV-2004 programoje negali dalyvauti ðiø ðaliø pilieèiai: Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Dominikos Respublikos, El Salvadoro, Haièio, Indijos, Jamaikos, Meksikos, Filipinø, Pietø Korëjos, Jungtinës Anglijos Karalystës (iðskyrus Ðiaurës Airijà) ir jai priklausanèiø teritorijø, Pakistano ir Vietnamo
Asmenø, norinèiø dalyvauti loterijoje, laiðkai su informacija apie save turi pasiekti Kentukio konsuliná centrà nuo 2002 metø spalio 7 dienos vidurdienio iki 2002 lapkrièio 6 dienos vidurdienio.
Kentukio konsulinio centro adresas nurodytas þemiau. Laiðkai, gauti iki ar po ðio termino, nebus átraukti á loterijà. Laiðkai, atsiøsti neteisingu adresu, taip pat nebus priimami.
REIKALAVIMAI: Loterijoje gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie nëra gimæ aukðèiau iðvardintose ðalyse, ir tik tie, kurie atitinka iðsilavinimo reikalavimus. Jeigu esate gimæs vienoje ið ðaliø, kuri neturi teisës dalyvauti imigraciniø vizø loterijoje, o Jûsø sutuoktinis (-ë) yra gimæs (-usi) ðalyje, ið kurios imigrantai yra priimami, galite dalyvauti loterijoje pagal savo sutuoktinio (-ës) gimimo vietà. Be to, jeigu Jûs esate gimæs vienoje ið aukðèiau nurodytø ðaliø, taèiau nei vienas ið Jûsø tëvø ten nebuvo gimæs ir negyveno pastoviai toje ðalyje, galite dalyvauti programoje pagal vieno ið tëvø gimimo vietà.
NORINTYS DALYVAUTI LOTERIJOJE PRIVALO ATITIKTI IÐSILAVINIMO REIKALAVIMUS:
Pagal imigraciniø vizø programos reikalavimus, asmenys, norintys dalyvauti loterijoje:
· turi turëti vidurinës mokyklos (12 metø) iðsilavinimà arba ekvivalentø iðsilavinimà;
arba
· per pastaruosius penkerius metus turi bûti dirbæ bent du metus pagal profesijà, kuriai ágyti reikalingas bent dviejø metø pasiruoðimas ar praktika. Jeigu neatitinkate ðiø reikalavimø, laiðkø imigraciniø vizø loterijai praðome nesiøsti.
INSTRUKCIJOS, KAIP PATEIKTI INFORMACIJÀ APIE SAVE IMIGRACINIØ VIZØ PROGRAMAI:
Per visà laiðkø registracijos laikà kiekvienas asmuo gali siøsti tik vienà laiðkà. Jeigu asmuo siøs du ar daugiau laiðkø, visi jie bus pripaþinti negaliojanèiais. Laiðkà su informacija apie save privalote pasiraðyti pats. Pasiraðyti reikia savo gimtàja kalba taip, kaip paprastai pasiraðote dokumentus. Nepasiraðytas laiðkas nebus átrauktas á loterijà. Jokiø anketø norintiems dalyvauti loterijoje nëra. Informacijà apie save pateikite ant paprasto popieriaus lapo aiðkiomis áskaitomomis raidëmis. Informacija turëtø bûti pateikta þemiau nurodyta tvarka:
1. Pavardë (pabraukti), vardas ir antras vardas (jeigu turite).
2. Gimimo data (diena, mënuo, metai), vieta (miestas, rajonas, ðalis). Pastaba: Nurodykite ðalies, kurioje gimëte, dabartiná pavadinimà (pvz. Lietuva, o ne TSRS).
3. Jeigu dalyvaujate loterijoje ne pagal savo gimimo ðalá, o pagal tëvø ar sutuoktinio (þr. Reikalavimai), paraðykite, kokia tai ðalis. Tà paèià ðalá turite nurodyti ir kairiame virðutiniame voko kampe.
4. Sutuoktinio, vaikø (nevedusiø ir iki 21 metø) pavardës, vardai, gimimo datos, vietos. Praðome nurodyti visus vaikus iki 21 metø, net jeigu ir gyvenate atskirai, ar vaikai gyvena su Jûsø buvusiu sutuoktiniu ir neketina su jumis imigruoti.
5. Asmens, dalyvaujanèio loterijoje, adresas. Adresas turi bûti nurodytas pilnai ir aiðkiai, nes asmenys, laimëjusieji loterijoje, apie tai bus informuojami paðtu laiðke nurodytu adresu. Telefonà ar elektroninio paðto adresà nurodyti nebûtina, taèiau pageidautina.
6. Nuotraukos. Prie laiðko permatoma lipnia juosta priklijuokite ne senesnæ kaip prieð pusæ metø darytà Jûsø nuotraukà bei Jûsø sutuoktinio ir vaikø nuotraukas. Nuotraukos turi bûti 5cm X 5cm dydþio, fotografuojantis þiûrëkite tiesiai, fonas turi bûti vienspalvis, ðviesus. Ant kitos nuotraukos pusës spausdintinëmis raidëmis paraðykite pavardæ ir vardà bei gimimo datà. Nuotraukos negalima priklijuoti arba prisegti kokiu nors kitu bûdu, tik lipnia juostele.
7. Paraðas. Laiðkas be paraðo á loterijà nebus átrauktas.
1. JOCYS, Antanas Vytautas
2. 16 September 1969
Semeliskes, Trakai region, Lithuania
3. –
4. Jociene Ona, 20 May 1970, Vilnius, Lithuania
Jocyte Ieva, 11 July, 1992, Vilnius, Lithuania
5. Kuosu 15 – 26
Vilnius 2055
Lithuania
Telephone: 370–2–749105
6.
Informacijà
Pateikianèiojo
Nuotrauka
(A. Jocys)
Sutuoktinio
Nuotrauka
(A. Jociene)
Vaiko
Nuotrauka
(nuotaukos)
7. Ajocys
KAIP IR KUR SIØSTI LAIÐKUS
Laiðkai turi bûti siunèiami tiktai paprastu arba oro paðtu tuo adresu, kuris nurodytas Jûsø regionui. Laiðkas, atneðtas paèio dalyvio arba atsiøstas registruotu, greituoju paðtu arba faksu, pripaþástamas negaliojanèiu. Atvirlaiðkiø siøsti negalima. Laiðkai turi bûti siunèiami paprastuose vokuose, kuriø ilgis turi bûti nuo 15 iki 25 centimetrø, o plotis - 9-11 centimetrø. Kairiame virðutiniame kampe asmuo turi atspausdinti arba aiðkiomis spausdintinëmis raidëmis paraðyti ðalá, pagal kurià dalyvauja imigraciniø vizø loterijoje, pavardæ, vardà, bei pilnà adresà. Laiðkai, neatitinkantys ðiø reikalavimø, bus diskvalifikuoti. Asmenys, gimæ vienoje ið ðaliø, priklausanèiø Europos regionui (pvz. Lietuvoje), laiðkus turi siøsti ðiuo adresu:
DV Program
Kentucky Consular Center
3003 Visa Crest
Migrate, KY 41903-3000
U.S.A.
Europos regionui priklauso visos ðalys nuo Grenlandijos iki Rusijos, o taip pat ir visos buvusios TSRS ðalys. Pateikiame pavyzdá, kaip turi atrodyti vokas, kuriame siunèia laiðkà dalyvis, gimæs vienoje ið Europos ðaliø (pvz. Lietuvoje):
LITHUANIA Paðto þenklas
Pavardë, vardas, antras vardas (jei yra)
Gatvë, namo bei buto numeris
Miestas, rajonas, indeksas
LITHUANIA
DV PROGRAM
KENTUCKY CONSULAR CENTER
3003 VISA CREST
MIGRATE, KY 41903-3000
U.S.A.
Laimëjusieji loterijoje bus atrenkami visiðkai atsitiktinai kompiuterio pagalba. Laimëjusieji bus informuojami paðtu 2003 metø geguþës-liepos mënesiais ir gaus visà informacijà apie tai, kà jie toliau turi daryti, o taip pat ir informacijà apie imigracinës vizos mokestá. Tie asmenys, kurie nelaimës loterijoje, apie tai informuojami nebus. Jungtiniø Amerikos Valstijø Ambasados ar Konsulatai taip pat neturës ir negalës pateikti informacijos apie tai, ar asmuo laimëjo loterijoje ar ne. Laimëjusiojo sutuoktinis (-ë) ir nevedæ 21 metø neturintys vaikai turi teisæ kreiptis dël imigraciniø vizø vykti kartu arba prisijungti prie laimëjusiojo loterijoje. DV-2004 loterijos vizos bus iðduodamos nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsëjo 30 d.
Imigracines vizas gali gauti tik tie asmenys, kurie atitinka visus JAV imigracijos ástatymo reikalavimus.
Laimëjusieji loterijoje privalo susitvarkyti visus dokumentus ir gauti imigracines vizas ne vëliau kaip iki 2004 metø rugsëjo 30 dienos. Ðeimos nariai, nesikreipæ dël vizø iki ðios datos, negalës iðvykti á Jungtines Valstijas.
DALYVAVIMAS DV-2004 LOTERIJOJE YRA NEMOKAMAS. Taèiau asmenys turi tiesæ pasinaudoti kokiø nors tarpininkø ar kitø asmenø pagalba uþpildant anketas. Norime pabrëþti, kad visi loterijos dalyviai, ir tie kurie dalyvauja programoje savarankiðkai, ir tie, kurie naudojasi tarpininkø pagalba, turi vienodas galimybes laimëti loterijoje.
1:57:11 PM
|
|
1:27:49 PM
|
|
Tremtis po Ispanijos saule..
Beveik ramiai nuverèiamas valstybës saugumo departamento (VSD) vadovas Meèys Laurinkus. Seimo Uþsienio reikalø komitetas jau pritarë Prezidento Rolando Pakso siûlymui paskirti M.Laurinkø ambasadoriumi Ispanijoje. Pareigûnø keitimai bûna ir naturalûs - kad Lietuvai bûtø geriau. Bet kaþin ar ðiuo atveju yra taip. Prezidento patarëjas Alvydas Medalinskas tvirtino, kad M.Laurinkus pats praðë paskirti já ambasadoriumi. Vieðai VSD vadovas nebuvo pareiðkæs tokio noro, taèiau, þurnalistø paklaustas, to ir nepaneigë. Stebina, kad Prezidentûra ið pradþiø siûlë M.Laurinkui ambasadoriauti vienoje ðalyje, paskui - kitoje, galop leido jam pasirinkti saulëtàjà Ispanijà. Niekam nesvarbu, kur jis geriausiai atstovautø valstybei, nesvarbu, kad nemoka ispanø kalbos. Áspûdis toks: tegul vaþiuoja bet kur - kuo toliau nuo Lietuvos saugumo. Prieþastis, kodël M.Laurinkus nori pakeisti darbà, irgi skamba keistai: nori pailsëti. Kai þmogus pavargsta, jis paprastai eina atostogø. Negi ambasadoriaus darbas - poilsis? Prezidentine partija vadinamos Liberaldemokratø frakcijos Seime seniûnas Henrikas Þukauskas mûsø laikraðèiui sakë, kad VSD vadas keièiamas todël, kad baigiasi jo penkeriø metø kadencija. Taèiau tai netiesa. Pagal ástatymà VSD vadovo kadencija neapribota. Dar ádomiau, kad atleidimas - iðsiuntimas daromas tuo metu, kai M.Laurinkus staþuojasi JAV Centrinës þvalgybos valdyboje (CÞV). Jeigu M.Laurinkus norëjo pakeisti tarnybà, o Prezidentas jo norams pritarë, tai tikras nusikaltimas buvo investuoti á postà paliekanèio pareigûno þvalgybos mokslus. Ir CÞV, apmokiusi mûsø saugumo vadà, dabar turës pagrindà nepasitikëti mûsø valstybës siekiø pastovumu. Oficialûs þvalgybininkai paprastai nëra skiriami uþsienio ðaliø ambasadoriais. Tai netgi skandalinga. Kadencijà baigæs Prezidentas Valdas Adamkus, vieðëdamas Amerikoje, kalbëjosi su CÞV besistaþuojanèiu M.Laurinkumi, kuris net neuþsiminë norás palikti dabartiná postà. V.Adamkus sako, kad, prieðingai, abu kalbëjo apie bûtinà VSD pastovumà, ypaè iki kitø metø, kol Lietuva taps NATO nere. Todël V.Adamkus abejoja, ar dabartines pareigas M.Laurinkus palieka savo noru. Aukðti VSD pareigûnai irgi nëra girdëjæ, kad jø vadas norëtø iðeiti. Tai kas èia vyksta? Vos tik R.Paksas laimëjo Prezidento rinkimus, jo komanda be uþuolankø atskleidë, kad pirmiausia Prezidentas pakeis specialiøjø tanybø vadovus. Pasakyta ir prieþastis: tie vadovai nebuvo palankûs R.Paksui rinkimø kampanijos metu. Reikia savø. Prezidento ir vidaus reikalø ministro Juozo Bernatonio sutapæ norai pakeisti policijos generaliná komisarà Vytautà Grigaravièiø gëdingai þlugo, nes visuomenë suprato neðvarø "sekimo skandalo" þaidimà. M.Laurinkaus atleidimà turëjo paruoðti þurnalisto Virginijaus Gaivenio ir saugumieèio Valerijaus Saveljevo filmukas þiniasklaidos sekimo tema. Taèiau ir tuomet visuomenë labiau domëjosi filmo herojø vaidybiniais sugebëjimais, negu buvo linkusi tikëti, kad kadencijà baigæs Prezidentas ir VSD vadas bûtø davæ nurodymus "nutildyti laisvàjà spaudà". Filmo stilistika labiau priminë fantastikà, negu realybæ. Taèiau po ðio filmuko kai kas atsitiko. VSD ir jo vadovas nutilo. Tikrai nëra pagrindo teigti, kad M.Laurinkaus vadovaujamas VSD dirbo taip gerai, kaip stipriø valstybiø saugumo struktûros. Prieðingai - silpnos valstybës silpnas ir saugumas. Taèiau pastaruoju metu VSD pavyko nukirsti milijardinæ neðvariø pinigø aferà á "Snoro" bankà, demaskuoti tarptautinio narkotikø biznio kelià per Lietuvà. Pavyko uþèiuopti ir pinigø plovimo operacijà ið Lenkijos per Lietuvos bankus. O svarbiausia - M.Laurinkus teigë, kad pavyko uþgriebti Rusijos kapitalo srautus á mûsø politikø rinkimø kampanijà. Deja, po to filmuko, siekusio diskredituoti Lietuvos saugumà, apie VSD darbus jau nieko negirdëjome. Rusijos pinigai, neáëjæ pro "Snoro" duris, sulipo per langà. VSD jau tylëjo, kai keliskart uþ "Snorà" maþesnis Rusijos bankelis nusipirko mûsiðká. Nieko nebesuþinojome ir apie tà tyrimà, kaip Rusijos pinigai veikë mûsø Prezidento rinkimø kampanijà. Taip ir liko: nei patvirtinta, nei paneigta jø átaka. Ið tos keistos tylos galime tik daryti prielaidà, kad vyko kaþkokie slapti sandëriai dël VSD vadovo këdës. Greièiausiai buvo pasiûlytas kompromisas: jei suprasi, kad tyla - gera byla, galësi ramiai ilsëtis po Ispanijos saule. O jei ne, sugalvosime kà nors meniðkai átikinamesnio, negu V.Gaivenio filmukas. M.Laurinkus, deja, nëra ið tø þmoniø, kurie kietai kautøsi uþ teisybæ, rizikuodami savo ramybe ir gerove. Vytautas Landsbergis ðia proga paraðë pareiðkimà, kuriame teigia: "Lietuva yra viena labiausiai Rusijai rûpimø vietø. Èia siekiama ásitvirtinti energetikoje, nekilnojamojo turto rinkoje, þvalgybiðkai ir kriminaliðkai ásibrauti á bankus. Vël iðtraukta ið atliekø karinio tranzito kilpa. Bus toliau periminëjama ir infiltruojama þiniasklaida. (...) Artimiausiu metu Rusija stengsis uþvaldyti jau ligi ðiol gana atsargø Lietuvos valstybës saugumo departamentà". Naujausias VSD darbas padarytas vadui besistaþuojant CÞV: uþdaryta interneto èeèënø svetainë "Kavkaz - centr". VSD jà uþdarë Prezidento uþsienio politikos koordinavimo tarybos nurodymu. O tà nurodymà pagimdë grieþti Rusijos reikalavimai. Rusijai labai svarbu, kad èeèënø tauta bûtø sunaikinta pasauliui negirdint ir nematant. Taigi galime klausti: ar Lietuvos saugumas jau uþvaldytas? Lina PEÈELIÛNIENË
12:27:38 PM
|
|
Apie majoro Arûno Staðaièio gyvenimà vertëtø sukurti sensacingà, kvapà gniauþiantá dokumentiná filmà. Karinæ karjerà Lietuvos ginkluotosiose pajëgose A.Staðaitis pradëjo labai anksti - kur kas anksèiau, nei 1991-øjø sausis, ir net anksèiau, nei 1990-øjø kovas. Taip, ðio karininko karjera prasidëjo þymiai anksèiau, nei Lietuvoje oficialiai ásisiûbavo Sàjûdis. Kai Kaune susidegino Romas Kalanta, A.Staðaitis neliko nuoðalyje - grûmësi su sovietiniais milicininkais, dalyvavo mitinguose, skandavo "Lauk okupantus", sëdëjo daboklëje, buvo muðamas. Tuometinë miesto valdþia jam iðraðë net vadinamàjá "vilko" bilietà, t.y. kariniame komisariate jam buvo vieðai pareikðta, kad teks tarnauti ten, ið kur ne visi sugráþta - uþ poliarinio rato, pas baltas meðkas. Bet A.Staðaitis sugráþo. Kiek vëliau su savo motina nusigavo iki Maskvos, iki JAV ambasados, kur praðë politinio prieglobsèio. Bet amerikieèiai tàsyk pabijojo tarptautinio skandalo, ir Staðaièiams iðvykti á Amerikà nepavyko. Juos gràþino ðiapus "Geleþinës uþdangos". 1990-aisiais A.Staðaitis vienas ið pirmøjø ásiraðë á Sàjûdþio þaliaraikðèiø gretas, 1991-øjø sausio pradþioje jau buvo tuometinës Aukðiausiosios Tarybos gynëjø bûriuose. Po tragiðkø Sausio ávykiø kario uniformos A.Staðaitis jau nebenusivilko. Ið pradþiø tapo eiliniu Kauno savanoriu, vëliau tarnavo Kauno rinktinei priklaususios kuopos, bataliono vadu, ðtabo, mokymo centro virðininku, Kauno Puskarininkiø mokykloje. Kai kilo iki ðiol iki galo neiðtirtas Kauno savanoriø maiðtas, A.Staðaitis atsidûrë paèiø pakaunës ávykiø centre. Tik nepamanykite, kad jis priklausë vadinamiesiems maiðtininkams. Atvirkðèiai - jis dëjo visas pastangas, kad be aukø ir kuo greièiau pasibaigtø neramumai tuo metu paèioje stipriausioje Kauno savanoriø rinktinëje. Kiek vëliau A.Staðaitis dëstë karybà Baltijos gynybos koledþe Tartu mieste (Estija), tarnavo Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø ðtabe þvalgybos skyriuje. Þodþiu, ðis vyras turëtø kà papasakoti televizininkams, jeigu jie tik sumanytø kurti dokumentiná filmà. Bet filmo, nei dokumentinio, nei meninio, greièiausiai nebus. Prieð kelias savaites majoro laipsná uþsitarnavæs 47 metø A.Staðaitis iðleistas á atsargà. Kad iðleistas á atsargà, pusë bëdos. Nieko nepadarysi - tokie ástatymai. Be to, kiekvienais metais Lietuvos karo akademijà baigia apie ðimtas jaunø leitenantø, kuriems reikalingos darbo vietos. Jeigu niekas ið vyresniøjø nebus iðleidþiamas á uþtarnautà poilsá, nebus kur ádarbinti Karo akademijà sëkmingai baigianèiø kariûnø. Jeigu á rezervà nebus iðleidþiami vyresniojo amþiaus karininkai, Lietuvos kariuomenë gali sustabarëti. Kaita visur reikalinga. Ir vis dëlto A.Staðaitis jauèiasi ásiþeidæs. Já labiausiai uþgavo net ne tai, kad buvo atleistas, nors ði þinia ir buvo netikëta. Áskaudino bûdas, kaip já atleido. Pasakojant savo istorijà, majorui nejuèiom iðsprûdo þodþiai: "iðmetë kaip musæ ið barðèiø". Majoras iki pat paskutinës akimirkos netikëjo, jog bus iðleistas á atsargà. Medicinos komisijos iðvados bylojo, kad jam dar tarnauti ir tarnauti. Per visus tarnybos Lietuvos ginkluotosiose pajëgose metus jis në sykio nebaustas, në sykio nenusiþengæs. Du valstybiniai apdovanojimai, trys KAM lygmens medaliai ir 13 padëkø. Ðtai visi jo "nusiþengimai". Bet skaudþiausia, kad A.Staðaièiui pratæsti tarnybà ginkluotosiose pajëgose rekomendavo ir rinktinës, ir Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø vadai. Net kariuomenës vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis oficialiuose raðtuose oficialiai tvirtino, jog mjr. A.Staðaièio patirtis, profesinës þinios ir patriotinës nuostatos reikalingos Lietuvos kariuomenei. Niekas nepadëjo. A.Staðaitá atleido. Ásakymà atleisti pasiraðë ne ministras, ne kariuomenës vadas, o KAM sekretorius Valdemaras Sarapinas. Beje, kad yra iðleidþiamas á atsargà, karininkas suþinojo ne prieð pusæ metø, net ne prieð kelis mënesius, o prieð nepilnas dvi savaites. Per keturiolika parø jis turëjo ne tik susitvarkyti dokumentus, atiduoti ginklà, perduoti batalionà, bet ir iðsikraustyti ið Varënoje nuomuoto buto á Kaunà, kur gyvena jo þmona ir vaikai. Didþioji A.Staðaièio svajonë bent keletà metø patarnauti Lietuvos kariuomenëje, kuri priklauso NATO aljansui, neiðsipildë. Neiðsipildys ji ir dar kelioms deðimtims karininkø, kuriuos ðiais metais planuojama iðleisti á atsargà. Kiekvienais metais atleidimø tik daugës. Tai neiðvengiamas procesas. Ir vis dëlto KAM vadovybei reikëtø pasirûpinti, jog tokie dalykai bûtø kuo maþiau skausmingi, kuo maþiau netikëti. Ðiaip ar taip, Lietuvos valstybë nëra tokia turtinga, kad galëtø iðlaikyti deðimtis, o gal net ðimtus visiðkai sveikø, vos 47 metus sulaukusiø vyrø. Pavyzdþiui, Danijoje karininkai, jeigu tik pageidauja, gali tarnauti kariuomenëje ir iki 60 metø. Sakykim, Suomijoje, JAV, toje paèioje Danijoje doras, sàþiningas karininkas ne vëliau nei prieð dvejis metus suþino, kada bus iðleidþiamas á atsargà. Kad spëtø susitvarkyti asmeniná gyvenimà. Gintaras VISOCKAS Persispausdinta ið "Valstieèiø laikraðèio" karinio priedo "Vardan Lietuvos".
12:22:44 PM
|
|
12:15:42 PM
|
|

Duomenys papildomi kasdien, iðsamiai patikrinami kas savaitæ
12:12:45 PM
|
|
12:11:37 PM
|
|
|
|
© Copyright
2003
Nepriklausomas leidinys "KRANTAS".
Last update:
8/24/2003; 10:57:32 PM.
This theme is based on the SoundWaves
(blue) Manila theme. |
|
| August 2003 |
| Sun |
Mon |
Tue |
Wed |
Thu |
Fri |
Sat |
| |
|
|
|
|
1 |
2 |
| 3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| 10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
| 17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
| 24 |
25 |
26 |
27 |
28 |
29 |
30 |
| 31 |
|
|
|
|
|
|
| Jul Sep |
|