Sunday, August 24, 2003

TAI ÁDOMU Atpaþindavo… lieþuviu Praeito ðimtmeèio viduryje, kai kriminalistika ir teismo medicina þengë tik pirmuosius þingsnius praktinëje kovoje su nusikalstamumu, þinoma, tada nebuvo ðiuolaikiniø árenginiø ir aparatø, instrumentø ir reaktyvø. Net paprastø guminiø pirðtiniø taip pat nebuvo. Todël viskà reikëjo daryti nuogomis rankomis. Pavyzdþiui, teismo medikus, skrodþianèius mirusiøjø lavonus, miestieèiai galëjo gana tiksliai atpaþinti ið… lavonø kvapo, sklindanèio nuo jø rankø. Tas kvapas buvo toks pastovus, atkaklus ir taip ásigerdavo á odos poras, jog niekas nepadëdavo juo atsikratyti. Ir tik vëliau, kai atsirado guminës pirðtinës, toks „egzotiðkas” teismo medikø poþymis pagaliau iðnyko. Dar apverktinesnëje bûklëje buvo toksikologai, ávairiø nuodø ekspertai. Kadangi tada nebuvo nei testø, nei reaktyvø, kurie ágalintø patikimai nustatyti tà ar kità panaudotø nuodø rûðá, anø laikø medikai nuodus bandydavo atpaþinti… lieþuviu. Bûdavo daroma taip: apdorojæs, iðdestiliavæs ar iðgarinæs, tarkime, skrandþio turiná, gydytojas gautà skystá arba miltelius bandë lieþuviu. Neþinia, kokius skonio pojûèius jautë tuo metu tie didvyriðki þmonës, bet tai, kad ávairius nuodus jie gana tiksliai nustatydavo, - þino visi. Raðytojas - policininkas Ne visi þino, kad Didþiosios Britanijos kriminalinës policijos ðefu 1880 metais tapo þinomas raðytojas Henris Fildingas. Jo paties darbo metodai bei jo bendradarbiø veiklos bûdai maþai kuo skyrësi nuo visos tø metø praktikos. Persirengæ agentai lankësi nusikaltëliø landynëse, turëjo samdomø informatoriø – „fileriø”, stengësi ásidëmëti veidus, gebëjo, mokëjo kantriai sekti nusikaltëlius. Jiems sekësi, o kai kurie net iðgarsëjo. Þymiausiu tapo Peteris Taunesendas, kurá laikà buvæs slaptu karaliaus Jurgio IV sargybiniu. Kai Henris Fildingas mirë, policijos ðefu tapo jo ábrolis Dþonas. Jis buvo… aklas. Bet istorikai teigia, kad savo gyvenimo pabaigoje jis ið balso gebëjo atpaþinti apie 3000 nusikaltëliø. Nuodø karalius Bûtent taip visi, kas turi reikalø su nusikaltëliais ir nusikaltimais, vadina arsenikà. Ir nors pasaulyje yra gausybë ávairiausiø augaliniø ir mineraliniø nuodø – nusikaltëliai kaþkodël beveik pastoviai griebiasi bûtent tø metaliniø baltos spalvos milteliø. Matyt, nuodytojai tais atvejais taip pat geru þodþiu (bent mintyse) mini to nuodo iðradëjà arabø alchemiko Herbero vardà. Jis arsenikà sukûrë savo velniðkoje virtuvëje aðtuntame amþiuje. Begalës nuþudymø, ávykdytø tø nuodø pagalba, liko neiðaiðkintø, paslaptingø. XIV amþiuje nunuodijimai Prancûzijos karaliaus dvare ir kunigaikðèiø pilyse, italiðkojo renesanso kunigaikðèiø rûmuose ir tos paèios epochos popieþiø bûstinëse buvo kasdieninis reiðkinys. Þmoniø atmintyje tebëra gyvi tokie þudikai nuodytojai, kaip Romos popieþius Aleksandras VI ir jo sûnus, taip pat niauri XVII a. asmenybë Teofanija di Adamo, kuri ne tik pati þudë þmones savo vandeniu „aqua tofana” (baltojo arseniko tirpalas), bet ir pardavinëjo tà mirtá neðantá gërimà daugeliui þudikø. Baltasis arsenikas taip paplito, kad já ëmë vadinti „paveldëtaisiais milteliais”. Visi þinojo, kad arsenikas bekvapis, neturi skonio ir kad já lengva iðtirpinti gërimuose, sriuboje, ámaiðyti pyragaièiuose. Beveik kiekvienas taip pat þinojo, jog apsinuodijimo arseniku simptomai maþai kuo skiriasi nuo anais laikais paplitusios choleros ir kad policija ar teismai neturëjo galimybiø nepaneigiamai árodyti, kad tai nuodijimas arseniku, kol nusikaltëlis pats neiðsiduodavo arba kol neatsirasdavo tikro liudytojo. Mes niekada nemiegame Didþiausio Amerikoje privataus sekliø biuro galva Alanas Pinkertonas gimë 1819 metais Glazge neturtingo airio policininko ðeimoje. Atvaþiavæs á Naujàjá Pasaulá – Amerikà – dirbo kubiliumi. Tik atsitiktinumas 1850 metais iðvedë já á kriminalistikos kelià. Lauþo likuèiai netoli esanèioje saloje suteikë jam galimybæ aptikti sukèiø gaujos pëdsakus. Akimirksniu jis pagarsëjo kaip didysis detektyvas valstybëje, kurioje stipriausia policija Èikagoje turëjo… per vienuolika tûkstanèiø labai jau abejotinø policininkø. Jis nepraleido savo ðanso ir ákûrë nacionalinæ Pinkertono sekliø agentûrà. Firmos emblema tapo plaèiai atmerktos akies vaizdas ir þodþiai: “Mes niekada nemiegame”. Pinkertonas ir devyni jo tarnautojai nuo pat savo veiklos pradþios árodë ðios frazës teisingumà. Jie buvo komersantai, bet nepaperkami ir be galo uolûs darbe. Bëglius nusikaltëlius jie persekiojo ir raiti, ir ant geleþinkelio vagonø stogø, kai ðie dûmë á “Laukinius Vakarus”. Jie puikiausiai naudojosi revolveriais ir greit ðaudanèiais ginklais, tuo pat metu buvo psichologijos þinovai, kaukiø meistrai, buvo neábauginami ir dràsûs. Per keletà metø pinkertonai tapo rezultatyviausi kriminalistai Ðiaurës Amerikoje. Dar labiau Alanas Pinkertonas iðgarsëjo, kai 1861 metø þiemà, persekiodamas pinigø padirbinëtojø gaujà, apsirengæs birþos maklerio kostiumu, atskleidë sàmokslà prieð Amerikos prezidentà Linkolnà. Pinkertonai nepripaþino nusikaltëliø pasaulio praneðimø, áskundimø. Patys ávairiausiais bûdais prasiskverbdavo á stambiø gaujø centrus miestuose, kur vieðpataudavo jø valdþia. Antai Seimaro centre, Reno gaujos citadelëje, ásikûrë pinkertono agentas Dikas Vinskotas. Ði gauja buvo pagarsëjusi dar ir tuo, kad ji pirmoji Vakarø Amerikoje uþpuolë geleþinkelá. Dikas ten ásidarbino barmenu ir susidraugavo su Reno banditais. Paskui jis áviliojo Reno á geleþinkelio platformà tiksliai tuo metu, kai ten maþu specialiu traukiniu atvyko Pinkertonas su ðeðiais agentais. Dþonà Reno suèiupo, ir traukinys su belaisviu iðvaþiavo, nespëjus banditams susigaudyti, kas èia ávyko… 1878 metais pinkertonai likvidavo vienà pavojingiausiø Pensilvanijos slaptø draugijø – airiø „Moli Medþavëj”. Ði draugija tikra to þodþio prasme terorizavo visà Valstijos angliø rajonà. Þodþiu, sunku suskaièiuoti visas garsias bylas, kurias atskleidë Pinkertonas ir jo bendradarbiai. Kai 1884 metais Alanas Pinkertonas mirë, jo agentûra buvo iðgarsinta, iðaukðtinta kaip patikima atspara amerikietiðkos policijos chaose. 11:07:22 PM    comment [] KRIMINALAI Jo amatas - þudyti Bet þudyti, teigia Timûras, reikia tik tada, kai nëra kitos iðeities. Asmens sargybiná paprastai stengiasi nudobti pirmiausia – uþpuolikams jis pavojingesnis uþ jo saugojamàjá. Prieð kelis metus Timûrà að laikiau tik tarpininku, pavieniu komersantu. Ðiek tiek daugiau apie já suþinojau tik ðià vasarà. Slëpdamasis nuo karðèio korto pavësyje, jis nusivilko sportinius marðkinëlius ir… Randai, kuriuos að pamaèiau, aiðkiai buvo peilio smûgiø þymës. - Mes veþëme vienos valstybinës gamyklos, esanèios vaizdingoje Volgos pakrantëje, direktoriui kyðá – du kompiuterius, televizoriø ir videokamerà. Tø „dovanø” paskatintas jis pardavë firmai, pasamdþiusiai mane, kelis ðimtus tonø polistirolio valstybine kaina, o tai dabar, galima sakyti, beveik veltui. Nuvaþiavome normaliai traukiniu ir jau mieste nuëjome á restoranà pietauti. Netrukus prie stalelio priëjo penki èeèënai ir pasakë: „atiduok visas dovanas ir tau nieko nebus”. Jie mus, matyt, „uþfiksavo” dar traukinyje ar stotyje. Að juos natûraliai pasiunèiau… Vienas tuoj puolë mane su peiliu, likusieji – ákandin jo. Að, beje, tada buvau neblogai apsiginklavæs: turëjau peilá ir dujiná… Be to firmoje man dël ðventos ramybës davë dar ir “buldogà” – á koltà panaðu ginklà. Tik man nebuvo kada net iðsigàsti, kà jau ten bekalbëti apie buldogus ir patrankas… Ëmiau veikti automatiðkai: suveikë pasàmonë. Ið pirmojo rankos iðtrenkiau peilá, sugriebiau ánagá ir tris suraiþiau. Du – tiesiog kojomis sudorojau. Paskui jie atsigeiveliavæ iððliauþë. Bet mane vis dëlto suþeidë – trys skylës nuo peiliø. Dvi menkos, tik ábrëþimai, o treèia – pilvo srityje, didelë, teko uþsiûti… …milicija tada beveik tuoj atvaþiavo, bet jokiø problemø nebuvo: ji ten visa nupirkta, papirkta. Klausia manæs: juk tu turi patrankø, kodël neðaudei? Að jiems atsakiau, kad ðitaip neádomu ir, be to, negerai þmonëms trukdyti skaniai pietus valgyti. Viskas baigësi gerai – dovanas direktoriui áteikëme, sandërá restorane stipriai aplaistëme, mano ðefas savo paraðà suraitë (jis dël to tik ir vaþiavo) ir mes su juo atlydëjome atgal kelias dideles krovinines maðinas… To turto, laimei, ið mûsø niekas nebandë pagrobti… Vienas Timûro draugø man papasakojo, kaip jam pasiûlë palydëti nedidelá, bet labai sunkø konteinerá. Kroviná reikëjo nugabenti ið Piterio beveik per pusæ Rusijos. Tai buvo maþdaug prieð kelis metus ir jis þinojo, kad prie Nevos dirba itin stambi laboratorija, gaminanti sintetinius narkotikus. Pradþioje jis nusprendë, kad tai tos laboratorijos krovinys. Pabandë iðsiaiðkinti, tikslintis – kaþkas ne taip… Màstë, spëliojo, abejojo. Ir, aèiû Dievui, pakako proto papraðyti draugo, kad tas paskolintø Geigerio skaitiklá (konteineriai jau stovëjo prie namø, iðvaþiuoti turëjau rytoj, jau ir rankpinigius buvau paëmæs…) O skaitiklis kad suklykë lyg iðprotëjæs! Persiþegnojau, kroviná nedelsdamas gràþinau – ir baigtas kriukis. Negaliu, sakau, jokiu bûdu, uþimtas, dingau, prasmegau, uþmirðkite mane… Paskui degtinæ mënesá be perstojo rijau, stroncá ið organizmo variau. Jei bûèiau vaþiavæs, kaip buvom sutaræ, per pusæ Rusijos – man vienas bendraklasis fizikas pasakë, - bûèiau per porà metø Dievui atidavæs visus galus, o su moterimis – tuoj pat atsisveikinæs… Taigi, ðunsnukiai, norëjo, kad að vienas tà kroviná veþèiau… Apsaugos, asmens sargybiniø ieðko visiðkai skirtingi, ávairûs þmonës, bet 80 proc. ið jø – ne kriminalistai, o paprasti verslo þmonës. Laisvai samdomø apsauginiø ta publika ieðko todël, kad ðie nemëgsta „mentø” bei oficialiø apsaugos kontorø. Tarp nelegaliø apsauginiø galima rasti tokiø profesionalø, kuriø vienas lengvai pakeis iðtisà „aleksø” bûrá. Tarp klientø pasitaiko ir ne visiðkai áprastø. Kartà Timûrui teko bûti kaþkokio mokslininko ið Petrozavodsko asmens sargybiniu. Visà kelionës laikà já bandë pagrobti, bet në sykio nesikësinosi nuþudyti. Tada Timûrà surado to mokslininko bendrakursis, kuris, baigæs aukðtàjà mokyklà, nuëjo darbuotis á nelegalià komercijà. Juos Timûras kaþkada buvo saugojæs. Ne be vargo pavyko jam tada atlydëti profesoriø á sostinæ. Paskui, Timûro nuostabai, iðaiðkëjo, kad labai perspektyvø ir “strategiðkai vertingà” mokslininkà bandë pagrobti ið Petrozavodsko tuo pat metu dvi uþsienio þvalgybos. Dabar jis gyvena ir dirba viloje pamaskvyje, patikimai saugomas rusø slaptøjø tarnybø. Aiðku, tarp saugojamøjø bûna ne tik verslininkai. Vienà ádomiausiø istorijø vël papasakojo Timûras. - Mano bièiuliai saugojo JAV verslininkø delegacijà. Be darbo per oficialiuosius susitikimus, jie praðë jiems organizuoti komforto kupinà poilsá. Mano draugai stengësi ágyvendinti samdytojø norus ir á vienà toká vakarëlá pakvietë mane. Að atkreipiau dëmesá á tai, kad tarp visos “delegacijos” þmoniø, mano supratimu, tebuvo tik vienas verslininkas, visi kiti – labai paneðëjo á apsauginius. Na, mes iðgeriame, ûliojame. Ir iðsiðnekëjome su vienu “komersantu”. Þodis po þodþio, ir jis suprato, jog að taip pat apsauginis. Tada jis ir sako man: imkime ir pasigalinëkime! Paûþavæ tada viloje, iðëjome á pievutæ ir ëmëme grumtis. Að nuostabiai lengvai já partrenkiau kojomis. Jis tuomet tarë: niekuomet nemaniau, kad Rusijoje yra tokiø meistrø. Klausyk, sako, pamokyk mane kojomis veikti. Ðtai að ir mokiau já ðito meno tris savaites, kol tik jie iðvaþiavo. Uþ pamokas jis man uþmokëjo labai daug, net nepasakysiu – kiek? O vaikinams, kurie saugojo bosà, mokëjo po 500 tûkstanèiø þaliø per parà. Nemeluosiu: tai pats didþiausias man þinomas honoraras uþ apsaugà. Ir mokëjo ne kas nors kitas, o vienas ið Kolumbijos narkomafijos bosø… “Na, perdedi, Timûrai”, - pagalvojau tada. Ið tiesø, gauti patikimà informacijà apie mûsø dabartinës narkomafijos veiklà, jos reikalus, labai sunku, bet kaip þmonës “ið ten” patvirtino, kad pavasario pabaigoje – vasaros pradþioje èia ið tiesø lankësi Kolumbijos kolegø delegacija ir kad buvo galutinai susitarta dël bendradarbiavimo, - man beliko skëstelëti rankomis ir mintyse atsipraðyti Timûro, kad að tada nepagrástai juo nepatikëjau… Þinoma, að domëjausi: ar laisvoji apsauga susijusi su ginklø tiekimu, jø pristatymu á karðtuosius Rusijos regionus, á konfliktø zonas, kurias itin greit kaþkas, ar tik ne tiek patys kariðkiai, aprûpina ginklais, apginkluoja? Bet visi mano paðnekovai prisiminë tik keletà atvejø: taip, buvo á Kaukazà, kuris dabar kunkuliuoja it katilas… Mandatø jiems, aiðku, niekas nedavë, tad dokumentiðkai vargu ar pavyktø árodyti, net jei juos ir bûtø suèiupæ. O ðtai atviruose pokalbiuose “ginklø uþsakovai” buvo kur kas atviresni, nuolat kartojo, kad jiems ginklai reikalingi kovai uþ laisvæ ir teisingumà, apginti beginklius taikius gyventojus, kad apsauga jiems padeda kovoti uþ teisø reikalà. Uþ tai tikriausiai ir mokëjo brangiai. 11:05:24 PM    comment [] Ið kur atsiranda samdomieji apsauginiai, laisvieji ðauliai? Ið esmës beveik visi tokie kûnsargiai á tà “tarnybà” ateina ið sportininkø tarpo. Man atrodo. Gana ádomi paties Timûro gyvenimo istorija. Jis – aukðtos klasës profesionalas. Tai man pasakojo jo draugai, o ne jis. Bet kai kà ir Timûras atskleidë: “Nuo penkeriø – ðeðeriø metø metø tëvas mane mokë boksuotis. Jis nebuvo profesionalas, bet jaunystëje boksavosi. Pradþioje, tai buvo þaidybinis boksas, bet jau nuo 10-12 metø að kaþkaip ëmiau muðtis. Keturiolikmetis susiþavëjau Rytais, jø imtynëmis, o toliau – radau pogrindinæ karatë sekcijà ir ëmiau rimtai treniruotis. Iðmokau 4 karatë stilius, kun-fu, girto sensëjo mokyklà, lipniosios rankos mokyklà. Ásisavinau jogà – ir teorijà, ir praktikà. Dabar, jos dëka, galiu beveik akimirksniu atsipalaiduoti, lengvai nusiskausminti, sulaikyti kraujavimà, normalizuoti kraujospûdá. Pradþioje mûsø treniruotës dar buvo tokios: penkis-ðeðis sykius per savaitæ - rytà ir vakare po dvi valandas. Buvo laikotarpis - ir kai po keturias: du kartus kiekvienà dienà. Esu iðmokæs þudymo meno ir galiu tai daryti ávairiausiais bûdais. Tiesà sakant, bet kuriuo po ranka pasitaikiusiu daiktu: pavyzdþiui, degtuku, kostiumo saga arba sudauþyto butelio ðuke. Man tai – vaikiðki iðdykavimai. Ið 15-20 metrø nuotolio að galiu spjauti skutimosi peiliukà ir perrëþti miego arterijà arba kà nors kita. Puikiausiai ðaudau visø rûðiø ðaunamaisiais ginklais. Galiu vikriausiai naudotis bet kurios formos ir dydþio peiliais. Moku fechtuotis, kautis kardais ir lazdomis, gerai suku “nunèiakus”, dirbu su siurikenais (juos vadina skraidanèiomis þvaigþdëmis) ir kubatana (tokia trumpa lazdelë, o kas jos neþino, tam ir nereikia…) Profesionaliai vairuoju maðinas, gerai susigaudau jø mechanizmuose. Galiu, vaþiuodamas 90 km per valandà greièiu, pasukti staèiu kampu ir neapsiversti; galiu apsiversti ir vël atsistoti ant ratø; galiu vaþiuoti dviem ratais, atsiplëðti nuo “uodegos”. Bet vis dëlto pirmiausia mane mokë meno niekam neleisti, kad mane nudobtø. Ir to, man atrodo, mane iðmokë: ðtai að prieðais jus – iki ðiol gyvas ir beveik nesuþalotas. Timûro kolegos já laiko aukðèiausios klasës profesionalu. Taèiau pats Timas á tai þiûri ðiek tiek santûriau. Jis, sakykime, jokiu bûdu nesugeba sugauti á já per 20 metrø nuotolá paleistø ið lanko keletos strëliø. Ir skutimosi peiliukà gali tiksliai nuspjauti ne toliau kaip 20 metrø, o yra meistrø, kurie já nuspjauna 50 metrø. Apskritai, jis dar daug ko gali (ir turás) iðmokti. Beje, visa tai – sumaiðtis, viskas praeis, - daþnai sako jis. Be to, juk apsauga – ne pagrindinis jo uþsiëmimas per pastaruosius dvejus metus. Dabar pagrindinis reikalas – nuosava firma (60 proc. akcijø) vienoje ramiø Europos ðaliø. Joje Timûras tuo pat metu yra ir Maskvos biuro ðefas. “Ko tu lyg oþys dabar ðokinëji toje savo firmoje? - piktai klausia jo Natalija, faktiðka jo þmona. Ji, aiðku, Timûro “hobi” vertina neigiamai. O jo tëvai ilgà laikà nieko neþinojo apie sûnaus darbà, bet kai pamatë jo suraiþytà kûnà – viskà suprato. Dabar tik slogiai tyli. Timûras turi savo profesinius priesakus, ástatymus. Gali pabëgti – bëk. Tokiu bûdu tik sudarysi þmogui galimybæ toliau gyventi. Jei tave prirëmë prie sienos ir nëra kitos iðeities – uþmuðk: juk tu neturi kitos iðeities! Pirmasis instinktas – pats tikriausias. Jei pagalvojai: “reikia uþmuðti” – uþmuðk. Kovinio ginklo neiðsitrauk, jei nesirengi ðauti… pistoletas ne tam skirtas, kad juo gàsdintum; jo visai kita paskirtis. Be reikalo nieko neuþpulk. Neávykusi dvikova – tavo nuopelnas ir tavo didelë pergalë. Prieð pradëdamas grumtynes, padaryk viskà, kad jø nebûtø. Abejoji klientu – nedirbk su juo, jam. Darbas turi bûti absoliuèiai aiðkus. Kodël normalus sveikas þmogus pasirengæs rizikuoti savo gyvybe? Juk Timûrui pinigø visiðkai pakanka ið jo uþsienio firmos. Jis pats tai bando aiðkinti ðitaip: asmens sargybinio amatu versiuos, kol ákyrës. Tai mano hobi, supranti? Tai sportinis interesas, azartas. Tai – gyvybës ir mirties þaidimas. Ir tu pats sau dar kartà árodai, kad gyvenimas, gyvybë kartais bûna tavo rankose. Nors, kita vertus, viskas ðiame gyvenime, o ir pats gyvenimas priklauso nuo kiðenës, nuo likimo. Jei jau kam lemta atsisveikinti su gyvenimu, bûtent ðá kartà, - ðito neiðvengsi, ðito negalima iðvengti. Stengiuosi á tai þvelgti ramiai, kaþkaip pripratinti save prie ðitos minties. Stengiuosi áteigti, iðaiðkinti sau, kad viskas ðiame gyvenime nulemta. Nëra ko bijoti – paprastai taip surëdytas gyvenimas, toks jis yra. Stengiuosi tuo save átikinti. Bet – nemeluosiu: kol kas to tobulai nepasiekau… Kad nuvytø niûrias mintis, Timûras pasakoja vienà labai neáprastà istorijà: Prieð porà metø tuktelëjæ dëdës, apsirengæ tarsi padoriais, bet labai jau vienodais kostiumais, vienas paskui kità iðëjo ið savo ankstesnio darbo rajone, ið vienos taip pat nelabai naujos aikðtës ir sukûrë gudrià firmà. Svarbiausia – ta firma buvo, ið vienos pusës, maþa ámonë, o ið kitos pusës – turëjo teisæ ir galimybiø organizuoti savo veiklà uþsienyje. Tie dëdës buvo ápratæ ne tik gerai vadovauti, kryptingai veikti ir gerai valgyti; jie dar labai mëgo gerai ilsëtis. Tad ir nusprendë savo firmos jëgomis Kalifornijoje pastatyti nedidelá pensionà – kaip sakoma, tarnybiniam naudojimui. Ar jie pirko þemës, ar nuomavo – neþinau. Po pusmeèio nutarë, kad laikas inspektuoti savo ámonæ – iðvykstant á objektà. Buvo paskirti trys inspektoriai, kiekvienam rado po du sargybinius. Tarp jø atsidûrë ir mano geri paþástami – Olegas ir Kolia. Jie mokëjo anglø kalbà. Á tolimà kelionæ iðvyko kaip referentai. Taip jau atsitiko, kad netrukus istorijos tæsiná iðgirdau ið paties Olego lûpø: - Þinoma, jie teisingai pasielgë, kad mus paëmë kartu. Ðlaistësi jie ten po smukles, barus, vieðnamius. Aiðku, juos ne syká buvo uþpuolæ kreko prisirûkæ negrai. Derybos per visà bûvojimo laikà vyko gal penkis kartus. Mûsø bosø iðvyka á objektà uþtruko pusmetá. Vietos policija juos jau gerai paþinojo - kur geria, nuo kokios dozës tampa girti, kokias prostitutes kvirbina. Þinoma, ir mus taip pat perkando – referentus, mokanèius grumtis. Pensiono idëja sudegë, þlugo – skolos, iðeikvojimai, netesëjimai, vagystës ið statybø – þodþiu, visa bankroto puokðtë. Bet mûsø bosai – ðai ji, máslinga ir, svarbiausia, plati rusiðka dvasia – nusprendë uþ likusius pinigus surengti grandioziná banketà miesto valdþiai ir stambiems verslininkams. Net meras su policijos ðefu atëjo. Mûsø globotiniai pasakë pompastiðkas ir daug þadanèias kalbas, paskui, kaip dera, prisirijo, jog teko juos iðveþioti. Tà dienà baigësi mûsø ankstesnis gyvenimas. Tiesiog bankete miesto meras ir policijos ðefas mums visiems pasiûlë eiti dirbti policininkais jø rusø kvartale. Ten – pats didþiausias nusikalstamumas. Pamàstæ sutikome. Mums ðeðiems nupirko tris gerus namus þaliojoje miesto zonoje, kiekvienam po maðinà ir, kas ádomiausia, jiems pavyko mums “iðrûpinti” JAV pilietybæ. Dirbome azartiðkai. Pradþioje buvo itin ádomu – vaikëme tuos buvusius sovietikus, taip ir likusius sovietikais, ir plûdome triaukðèiais þodþiais (jie, laimei, amerikietiðkø ástatymø nedraudþiami). Amerikieèiams tik akys ant kaktos sprogo, ilgai nieko suprasti negalëjo. Komerciniø nusikaltimø mes nelietëme, tai jau tarsi ne mûsø sfera buvo. Bet ðtai didþiausios narkotikø prekeiviø gaujos pëdsakus aptikome. Ir kovëmës mirtinai. Pagaliau juos susëmëme beveik visus, ir dar taip, kad vietos policija paskui visà mënesá apie tai ir tekalbëjo. Þinoma, ne be vietos policijos pagalbos mums tai pavyko padaryti: ðeðiese tokios gaujos nesudorosi. Tiesa, toje kovoje uþ amerikieèiø ramybæ þuvo vienas mûsiðkis. Nikas. Tiesa sakant, já èia, Rusijoje, Kolia vadino. Timûras já turëtø gerai prisiminti. O ten jis tapo Niku. Mane jau mirusiu palaikë ir todël nepribaigë. O Nikas, taip jau iðëjo, atidavë gyvybæ uþ amerikoniðkà vëliavà. Palaidojome mes já èia, Rusijoje… 11:04:56 PM    comment [] Hakeris. Pomëgis? Profesija? Ar verslo interesai? Prieð porà metø jaunas hakeris, slapyvardþiu „rolex" dþiaugësi pralauþæs NASA kompiuteriø apsaugà ir patekæs á JAV nacionalinës aeronautikos ir erdvës tyrimø agentûros tinklus. Pasinaudojæs programa „John-the-Ripper", jis suþinojo 800 NASA kompiuteriø slaptaþodþius. Viename ið serveriø „rolex" sugebëjo ásirengti ið iðorës prieinamà on-line pokalbiø sistemà, kitus kompiuterius jis sëkmingai panaudojo pornografiniø tinklapiø reklamos siuntinëjimui. Uþ kiekvienà uþverbuotà klientà jis gaudavo po keliolika centø ir taip kas mënesá uþsidirbdavo iki dviejø tûkstanèiø doleriø. Dabar dvideðimtmeèiui Raymondui Torricelliui reikës atsakyti uþ ðá ir kitus „Þygdarbius". Galutiná sprendimà priims teismas. Neþinomi asmenys ið vienos on-line parduotuvës pernai pavogë 485 tûkstanèius kreditiniø korteliø duomenø bazæ ir paslëpë jà JAV vyriausybinës organizacijos serveryje. Èia jà atsitiktinai surado sistemos administratorius, pastebëjæs, kad serverio darbas yra nenormaliai sulëtëjæs. Manoma, kad duomenø vagystës prasidëjo dar 1999 metø sausio mënesá ir sistemingai tæsësi ilgà laikà. Nusikaltëliø pëdsakai veda á Rytø Europà. Gali bûti, jog hakeriai tiesiog norëjo pasijuokti ið amerikieèiø saugumo sistemø. JAV informacinës saugos kariniai specialistai nutarë bendradarbiauti su hakeriais. Pernai vasarà vykusiame kasmetiniame - jau aðtuntajame - JAV hakeriø susitikime DEF CON netikëtai pasirodë svarbus Gynybos ministerijos pareigûnas ir átaigiai papasakojo apie ðalies gynybai gresianèius pavojus tais atvejais, kai paþeidþiamas informaciniø sistemø darbas. Ne tik papasakojo, bet ir pakvietë hakerius bendradarbiauti kuriant apsaugos priemones nuo prieðiðkø valstybiø kiberatakø. Taigi netolimoje ateityje kai kurie hakeriai, galimas dalykas, neðios karinius antpeèius, jei nuspræs savo gyvenimà susieti su profesionalia ateitimi armijoje… FTB pralaimëjimas Panaðiø istorijø, ir net kartais ádomesniø, dabar daþnai uþtiksi paklajojæs po Internetà. Dar ádomesnës medþiagos rasi uþklydæs á tarptautinius hakeriø puslapius bei naujienø grupes. Gal todël jose (po sekso bei verslo puslapiø) daugiausia lankytojø. Nieko stebëtino, þmonijà visais laikais lydëjo ir lydës vagystës bei apgavystës. Taèiau nusikaltëliø metodai ir priemonës nuolat tobulëja ir stengiasi neatsilikti nuo techninio progreso vystymosi, nors ginèai, kas pirmiau atsirado - puolimas ar gynyba - jau tæsiasi ðimtmeèius… XX amþiaus pirmos pusës gangsterius, kuriø vienintelis argumentas buvo jëga ir ginklas, dabar pakeitë "naujieji banditai", kuriems kur kas didesnes galimybes pasiûlë audringas informaciniø technologijø vystymasis. Vis aktyvesnë Interneto plëtra ir sàlygiðkas jo vartotojø anonimiðkumas sudarë galimybæ atsirasti naujam visuomeniniam sluoksniui - hakeriams, þmonëms, laikantiems savo pareiga nuolat griauti, kaip atsakà tiems, kurie linkæ - kurti… Vykæs per pastaràjá deðimtmetá griovimo procesø maðtabiðkumas privertë rimtai susirûpinti ávairiø ðaliø vyriausybes bei slaptàsias tarnybas. Per ðá laikà bûta visko: ir stambiø pergaliø, ir stambiø pralaimëjimø - tiek ið vienos, tiek ir ið kitos pusës. Taèiau nedaþnai FTB (http://fbi.gov) pripaþásta savo pralaimëjimus. Bet, atrodo, didþiausiø komerciniø tinklapiø - Yahoo! (http://www.yahoo.com), eBay (http://www.ebay.com), Amazon (http://www.amazon.com), Buy.com (http://www.buy.com), CNN (http://www.cnn.com) beprecidentinio "artilerinio apðaudymo" tyrimas - atsidûrë aklavietëje. Nors FTB seniai átarë kelis hakerius, taèiau kaltinimai jiems taip ir nebuvo pareikðti. FTB atstovai skësèioja rankomis ir sako, kad reikia keisti ástatymus, bene labiausiai ávesti pataisà, pagal kurià áëjimas á internetà nebûtø anoniminis: nori pakliûti á virtualià erdvæ - pateik savo ID (identifikaciná numerá - tarsi hakeriai ðiam atvejui nieko nesugalvotø? - aut. pastaba). Beje, ekspertai vis dar pasiklydæ savo spëliojimuose, kas ir kokiems tikslams ávykdë serijà kompiuteriniø atakø, kurios jau áeina á Naujausiàjà istorijà kaip pirmasis hakeriø karas. Pradþioje daþniausiai buvo minimas þodis „vandalizmas”. Nesurasdama kokiø nors populiariausiø tinklapiø masinio bombardavimo motyvø, þiniasklaida iðkëlë versijà, kad tai buvo neapykantos arba nevilties aktas, neturintis jokio komercinio pagrindo. Gali bûti, kad koks nors kompiuterininkas - nevykëlis, neiðtvëræs konkurencijos su didþiausiais komerciniais tinklapiais, nusprendë jiems tokiu bûdu atkerðyti. O gal tai buvo tiesiog vaikiðki ásilauþëliø vunderkindø iðdykavimai, kurie dabar primena „karø” þaidimus tik ne kiemuose, o elektroniniuose tinkluose? Versijø - daug, rezultatø - nulis… Tuo pat metu buvo iðkelta hipotezë ir apie kaþkokià naujà tarptautinæ teroristinæ organizacijà, nusprendusià eiliná kartà suvesti sàskaitas su amerikieèiais. Tiesa, ðia prasme patogiau bûtø uþpulti valstybinius, o ne komercinius tinklapius. Dar vienos versijos autoriai mano, kad tai ekstremistø, pasisakanèiø prieð pasaulinës ekonomikos globalizavimà, rezultatas. Tomis atmintinomis dienomis kaip tik prasidëjo eilinë Pasaulinës prekybos organizacijos (PPO) sesija - ir ði akcija galëjo bûti logiðku þinomos demonstracijos Sietle tæsiniu. Beje, mitinguojantieji ten atvirai pasakojo apie save ir savo tikslus. Tik ðá kartà në viena ekstremistinë organizacija atsakomybës neprisiëmë. Kiti ekspertai prisilaikë nuomonës, kad ðià atakà inicijavo patys elektroniniø tinklapiø savininkai, kurie nesijauèia esà saugûs nuo hakeriø bendruomenës ir tokiu egzotiðku bûdu stengiasi pritraukti prie ðios problemos Baltuosius rûmus (http://www.whitehouse.gov). Atseit, jei vyriausybë skubos tvarka neiðskirs daugiau pinigø elektroniniø sistemø saugumui kurti bei specialiøjø tarnybø darbuotojø apmokymui su ðia naujo nusikaltimo sritimi, laukite dar rimtesniø kataklizmø. Visos ðios versijos vienu ar kitu bûdu yra logiðkos. Taèiau jau pirmieji tyrimø rezultatai parodë, kad jos neátikinamos. Atakuojant Yahoo, Amazon ir kitø kompanijø tinklapius buvo panaudotos tokios sudëtingiausios, ultraðiuolaikiðkiausios technologijos, kurios negali bûti prieinamos nei kibervunderkindams, nei internautams nevykëliams, nei arabø teroristams. Tie, kas pradëjo hakeriø karà, be abejonës, priskiriami paèiam aukðèiausiam pasaulinio kompiuteriø elito sluoksniui. Ðis braiþas bûdingas netgi ne profesionalams, o superprofesionalams specialistams, kuriems, vargu, ar bereikia kokios nors vyriausybës pagalbos, kuo ypaè rëmësi ðios paskutiniosios pateiktos versijos autoriai. Tuomet kas jie, ðie superprofesionalai? Ðiems tikslams ágyvendinti buvo pasirinkta taktika panaudojant svetimus (tam tikslui specialiai pakiðtus) kompiuterius, jø „zombiavimà”. Bendrais bruoþais ðios operacijos atrodo taip: hakeriai „pralauþia” keletà pasirinktø kompiuteriø ir uþkrauna ten specialià programà. Kaþkuriuo metu á ðià programà paleidþiamas nukreiptas signalas. Pagal komandà ið „centro” kompiuteriai-zombiai patys to nenorëdami pradeda uþmëtyti diversantø pasirinktus objektus (tinklapius) begale melagingø uþklausimø ir tokiu bûdu sugadina tinklapá. 10:57:26 PM    comment [] Lyg uþhipnotizuoti… Viskas vyksta taip, tarsi kaþkas bûtø uþhipnotizavæs keletà atsitiktinai pasirinktø ið minios þmoniø; áspraudë á rankas lagaminëlius su laikrodinëmis bombomis ir nusiuntë á ið anksto numatytus objektus. Viena tokia bombelë sugadintø tik laiptinæ. Taèiau kadangi prie ðio namo prieina visas zombiø bûrys su lagaminëliais rankose, á orà iðlekia visas pastatas. Ðiø dviejø minëtø grupiø veiklos skirtumas tas, kad pirmoji panaudojo pavienius kompiuterius, o antroji - vieno universiteto vidaus kompiuteriø tinklà (tai padarë naujàjá ginklà dar galingesná). Kai specialistai iðtyrë ðià subtilià koviniø veiksmø ruoðimo Internete taktikà, jiems kilo dar viena hipotezë: tai galëjo bûti savotiðkas dviejø labiausiai techniðkai iðprususiø hakeriø konkursas, kuris vyko tarsi laþybos: kas geriau sugebës iðsityèioti ið stambiausiø Amerikos internautø kompanijø? Èia pat iðkilo ir papildoma versija: kokia nors stambi kompiuteriø kompanija nusprendë mesti iððûká „kiauðingalviams” ir papraðë konkurso dalyviø pademonstruoti savo ekstraordinarinius sugebëjimus. Beje, visos ðios versijos - pernelyg graþios ir kaþkuria prasme - romantiðkos, kad bûtø teisingos. Visiðkai aiðku, kad hakeriai-diversantai atliko didþiulá darbà, iðeikvojo daug jëgø, laiko ir pinigø, kad pasiektø tokiø áspûdingø rezultatø. Juk daugelis pralauþtø tinklapiø turëjo savas galingas saugumo sistemas - ir kiekvienu atskiru atveju buvo reikalingos ypatingos pastangos jas neutralizuoti. Tyrimas parodë, kad ásilauþimas á Yahoo buvo atliktas, puikiai þinant kompiuteriø tinklø vidaus struktûras, aprûpinanèias ðio tinklapio darbà. Sunku teigti, kad ðie labai aukðtos kvalifikacijos specialistai eikvojo laikà be kokiø nors konkreèiø uþmaèiø bei tikslø. Ryðium su ðiais naujais atradimais pasirodë visa eilë dar áspûdingesniø versijø. Viena pirmøjø, aiðku, iðkilo nuomonë, kad tinklapiø ataka buvo ðvariai atlikta brokerinë operacija: kaþkam prireikë numuðti pagrindiniø „on-line” kompanijø akcijø vertës kursà. Jei buvo keliami ðie tikslai, tai diversantai juos pasiekë: nukentëjusiø kompanijø akcijos tikrai nukrito. Taèiau iðkilo viena problema, - kad hakerio karo aukø buvo þymiai daugiau, negu tø, kuriø akcijos tomis dienomis turëjo paklausà Volstrite. Hakeris - Bilas Geitsas? Kai kam ðovë á galvà net tokia mintis: o ar ne pats Bilas Geitsas vadovauja visiems ðiems veiksmams? Gal Microsoft (http://www.microsoft.com) slapta nuo visø iðrado koká nors supernaujà produktà, kuris sugebëtø apginti nelaimingas "on-line" kompanijas nuo hakeriø-bombintojø uþmaèiø? Gal verta palaukti, kol, iðlaukæs tinkamà momentà, senelis Geitsas iðmes savo naujienà á rinkà, audringai plojant internautø brolijai? Taèiau Geitsas ir taip turi dideliø problemø su valdþios institucijomis, antimonopolinë naðta dar nenusimesta nuo jo peèiø. Be to, tai ne pats geriausias laikas, kad pakiðti save ir savo bizná á tokias rizikos girnas, kaip baudþiamieji kaltinimai ir reputacijos praradimas. Raktas áminti ðià máslæ, galimas daiktas, slypi viename paskutiniøjø sekliø atradime: jie iðaiðkino, kad viena pagrindiniø savo technologijø griaunamosios jëgos sudëtine dalimi diversantai panaudojo ne savo, o gyvenanèio Vokietijoje, Hanoverio mieste, dvideðimtmeèio programuotojo, slapyvardþiu Miksteris, padarytà programà. Apginklavimui buvo panaudotas Miksterio iðradimas, pavadintas Stacheldraht - þinomos kompiuteriniuose sluoksniuose kaip programos Tribal Flood modifikacija. Taip pat þinoma, kad FTB darbuotojai rengësi apklausti Miksterá, kà jie, galimas dalykas, jau ir padarë… Vyrauja versija, kad tardytojus labiausiai domino klausimas, ar ði programa buvo pavogta ið Miksterio, ar ji ásigyta uþ prieinamà kainà? Èia mes prieiname prie paèios ádomiausios problemos. Ðiandien hakeris - tai taip pat profesija. Kaip sprogdintojas, iðminuotojas, seklys, naras, kaskadininkas ir t.t. Tik, matyt, labiau ne profesionalizmo, o pinigø uþkalimo prasme. Kompiuteriø ásilauþëliø ðelmiðkos iðdaigos ir altruizmas liko praeitame amþiuje. Dabar ði ðeðëlinë sritis vis stipriau statoma ant komerciniø interesø bëgiø… Ne paslaptis, kad hakeriø paslaugomis daþnai linkusios pasinaudoti ir konkurentø kompanijos, turinèios vienø ar kitø tikslø ásilauþti á savo partneriø kompiuterius, iðsiaiðkinti, kas slypi jø duomenø bazëse… Hakeriø programomis, jø tinklapiais daþnai domisi (kas paneigs tikimybæ, kad nesinaudoja?) ir slaptosios tarnybos. Biznis Internete… Tà patvirtina daug pavyzdþiø, pateiktø Interneto tinklapiuose. Paimkime kad ir nesenà istorijà su paslaptingu kompiuterininku Maksimu, kuris ne taip seniai pavogë ið CD Universe kompanijos (http://www.cduniverse.com) uþdarà duomenø bazæ, kurioje buvo laikomi 300 tûkstanèiø klientø anketiniai duomenys ir kreditiniø korteliø numeriai. Jis kreipësi á kompanijos bûstinæ, reikalaudamas sumokëti jam 100 tûkstanèiø JAV doleriø. Prieðingu atveju paþadëjo parduoti kreditiniø korteliø duomenis Interneto juodojoje rinkoje. Kuo jis áprastai ir verèiasi, kaip ne be pasididþiavimo pareiðkë jis þurnalistams. Matyt, tokiems, kaip Maksimas ir jau minëtas Miksteris, kompiuteriø ásilauþimai seniai baigësi buvæ vaikëziðkais pasilinksminimais bei iðdaigomis, bet tapo tikru bizniu… Interneto juodojoje rinkoje parduodami anketiniai duomenys ir kreditiniø korteliø numeriai. Parduodamos ir programos, padedanèios ásilauþti á svetimus PC, arba atvirkðèiai - saugoti nuo ásilauþimø. Tokiu bûdu minëtas bombardavimas pilnai galëjo bûti naujos prekës demonstravimu arba naujo, supergalingo ginklo parodomuoju iðbandymu. Beje, tyrimo metu paaiðkëjo, kad kai kurie kompetetingi þmonës þinojo apie ruoðiamà akcijà. Likus beveik savaitei iki suplanuotos operacijos, keliø stambiausiø Amerikos bankø vadovus apie tai informavo saugumo tarnybø bendradarbiai. Vadinasi, ðie „bandymai" buvo ið anksto anonsuoti? Taip galvojant galima eiti ir toliau ir spëti, kad jie buvo atliekami kai kurios kompiuteriø elito dalies tyliu pritarimu, vëliau nusprendusiu neatskleisti savo cecho paslapties smalsiems FTB berniukams. Spëlionës visada pavojingos. Juk tradicinius didelës griaunamosios jëgos ginklus kariðkiai iðbando dykumose arba vandenyne. Èia gi meistriðkumas tobulinamas kautynëse. Mûsø kompiuteriuose. Jei áprasti karai dar niekada nebuvo vykdomi vien demonstruojant ginklus arba juos tobulinant, tai karai kompiuteriniuose tinkluose gali turëti kur kas didesnius, þemiðkus merkantilinius tikslus. Seka iðvada: jie gali atsirasti tokiu greièiu, kokiu pasirodo naujausios hakeriø ir antihakeriø technologijos. Bûtent ta idëja ðiandien ir plevena ore ir ypaè nervina taikià tarptautinæ internautø bendruomenæ, nes hakeriø vardu gali veikti prisidengusios kur kas galingesnës karinës jëgos, turinèios savo slaptas uþmaèias politinio, ekonominio gyvenimo srityse. Kaip bus toliau, manau, parodys netolima ateitis, nes pasauliniai kompiuteriniai karai, galima sakyti, tik prasidëjo… 10:56:44 PM    comment []

© Copyright 2003 Nepriklausomas leidinys "KRANTAS". Last update: 8/24/2003; 11:07:26 PM. This theme is based on the SoundWaves (blue) Manila theme.