Nepriklausomas leidinys "Krantas"

Mon, 25 Aug 2003 04:07:22 GMT

TAI ÁDOMU

Atpaþindavo… lieþuviu

Praeito ðimtmeèio viduryje, kai kriminalistika ir teismo medicina þengë tik pirmuosius þingsnius praktinëje kovoje su nusikalstamumu, þinoma, tada nebuvo ðiuolaikiniø árenginiø ir aparatø, instrumentø ir reaktyvø. Net paprastø guminiø pirðtiniø taip pat nebuvo. Todël viskà reikëjo daryti nuogomis rankomis. Pavyzdþiui, teismo medikus, skrodþianèius mirusiøjø lavonus, miestieèiai galëjo gana tiksliai atpaþinti ið… lavonø kvapo, sklindanèio nuo jø rankø. Tas kvapas buvo toks pastovus, atkaklus ir taip ásigerdavo á odos poras, jog niekas nepadëdavo juo atsikratyti. Ir tik vëliau, kai atsirado guminës pirðtinës, toks „egzotiðkas” teismo medikø poþymis pagaliau iðnyko.
Dar apverktinesnëje bûklëje buvo toksikologai, ávairiø nuodø ekspertai. Kadangi tada nebuvo nei testø, nei reaktyvø, kurie ágalintø patikimai nustatyti tà ar kità panaudotø nuodø rûðá, anø laikø medikai nuodus bandydavo atpaþinti… lieþuviu. Bûdavo daroma taip: apdorojæs, iðdestiliavæs ar iðgarinæs, tarkime, skrandþio turiná, gydytojas gautà skystá arba miltelius bandë lieþuviu. Neþinia, kokius skonio pojûèius jautë tuo metu tie didvyriðki þmonës, bet tai, kad ávairius nuodus jie gana tiksliai nustatydavo, - þino visi.

Raðytojas - policininkas

Ne visi þino, kad Didþiosios Britanijos kriminalinës policijos ðefu 1880 metais tapo þinomas raðytojas Henris Fildingas. Jo paties darbo metodai bei jo bendradarbiø veiklos bûdai maþai kuo skyrësi nuo visos tø metø praktikos. Persirengæ agentai lankësi nusikaltëliø landynëse, turëjo samdomø informatoriø – „fileriø”, stengësi ásidëmëti veidus, gebëjo, mokëjo kantriai sekti nusikaltëlius. Jiems sekësi, o kai kurie net iðgarsëjo. Þymiausiu tapo Peteris Taunesendas, kurá laikà buvæs slaptu karaliaus Jurgio IV sargybiniu.
Kai Henris Fildingas mirë, policijos ðefu tapo jo ábrolis Dþonas. Jis buvo… aklas. Bet istorikai teigia, kad savo gyvenimo pabaigoje jis ið balso gebëjo atpaþinti apie 3000 nusikaltëliø.

Nuodø karalius

Bûtent taip visi, kas turi reikalø su nusikaltëliais ir nusikaltimais, vadina arsenikà. Ir nors pasaulyje yra gausybë ávairiausiø augaliniø ir mineraliniø nuodø – nusikaltëliai kaþkodël beveik pastoviai griebiasi bûtent tø metaliniø baltos spalvos milteliø. Matyt, nuodytojai tais atvejais taip pat geru þodþiu (bent mintyse) mini to nuodo iðradëjà arabø alchemiko Herbero vardà. Jis arsenikà sukûrë savo velniðkoje virtuvëje aðtuntame amþiuje. Begalës nuþudymø, ávykdytø tø nuodø pagalba, liko neiðaiðkintø, paslaptingø. XIV amþiuje nunuodijimai Prancûzijos karaliaus dvare ir kunigaikðèiø pilyse, italiðkojo renesanso kunigaikðèiø rûmuose ir tos paèios epochos popieþiø bûstinëse buvo kasdieninis reiðkinys. Þmoniø atmintyje tebëra gyvi tokie þudikai nuodytojai, kaip Romos popieþius Aleksandras VI ir jo sûnus, taip pat niauri XVII a. asmenybë Teofanija di Adamo, kuri ne tik pati þudë þmones savo vandeniu „aqua tofana” (baltojo arseniko tirpalas), bet ir pardavinëjo tà mirtá neðantá gërimà daugeliui þudikø. Baltasis arsenikas taip paplito, kad já ëmë vadinti „paveldëtaisiais milteliais”.
Visi þinojo, kad arsenikas bekvapis, neturi skonio ir kad já lengva iðtirpinti gërimuose, sriuboje, ámaiðyti pyragaièiuose. Beveik kiekvienas taip pat þinojo, jog apsinuodijimo arseniku simptomai maþai kuo skiriasi nuo anais laikais paplitusios choleros ir kad policija ar teismai neturëjo galimybiø nepaneigiamai árodyti, kad tai nuodijimas arseniku, kol nusikaltëlis pats neiðsiduodavo arba kol neatsirasdavo tikro liudytojo.

Mes niekada nemiegame

Didþiausio Amerikoje privataus sekliø biuro galva Alanas Pinkertonas gimë 1819 metais Glazge neturtingo airio policininko ðeimoje. Atvaþiavæs á Naujàjá Pasaulá – Amerikà – dirbo kubiliumi. Tik atsitiktinumas 1850 metais iðvedë já á kriminalistikos kelià. Lauþo likuèiai netoli esanèioje saloje suteikë jam galimybæ aptikti sukèiø gaujos pëdsakus. Akimirksniu jis pagarsëjo kaip didysis detektyvas valstybëje, kurioje stipriausia policija Èikagoje turëjo… per vienuolika tûkstanèiø labai jau abejotinø policininkø. Jis nepraleido savo ðanso ir ákûrë nacionalinæ Pinkertono sekliø agentûrà. Firmos emblema tapo plaèiai atmerktos akies vaizdas ir þodþiai: “Mes niekada nemiegame”.
Pinkertonas ir devyni jo tarnautojai nuo pat savo veiklos pradþios árodë ðios frazës teisingumà. Jie buvo komersantai, bet nepaperkami ir be galo uolûs darbe. Bëglius nusikaltëlius jie persekiojo ir raiti, ir ant geleþinkelio vagonø stogø, kai ðie dûmë á “Laukinius Vakarus”. Jie puikiausiai naudojosi revolveriais ir greit ðaudanèiais ginklais, tuo pat metu buvo psichologijos þinovai, kaukiø meistrai, buvo neábauginami ir dràsûs. Per keletà metø pinkertonai tapo rezultatyviausi kriminalistai Ðiaurës Amerikoje.
Dar labiau Alanas Pinkertonas iðgarsëjo, kai 1861 metø þiemà, persekiodamas pinigø padirbinëtojø gaujà, apsirengæs birþos maklerio kostiumu, atskleidë sàmokslà prieð Amerikos prezidentà Linkolnà.
Pinkertonai nepripaþino nusikaltëliø pasaulio praneðimø, áskundimø. Patys ávairiausiais bûdais prasiskverbdavo á stambiø gaujø centrus miestuose, kur vieðpataudavo jø valdþia. Antai Seimaro centre, Reno gaujos citadelëje, ásikûrë pinkertono agentas Dikas Vinskotas. Ði gauja buvo pagarsëjusi dar ir tuo, kad ji pirmoji Vakarø Amerikoje uþpuolë geleþinkelá. Dikas ten ásidarbino barmenu ir susidraugavo su Reno banditais. Paskui jis áviliojo Reno á geleþinkelio platformà tiksliai tuo metu, kai ten maþu specialiu traukiniu atvyko Pinkertonas su ðeðiais agentais. Dþonà Reno suèiupo, ir traukinys su belaisviu iðvaþiavo, nespëjus banditams susigaudyti, kas èia ávyko…
1878 metais pinkertonai likvidavo vienà pavojingiausiø Pensilvanijos slaptø draugijø – airiø „Moli Medþavëj”. Ði draugija tikra to þodþio prasme terorizavo visà Valstijos angliø rajonà. Þodþiu, sunku suskaièiuoti visas garsias bylas, kurias atskleidë Pinkertonas ir jo bendradarbiai. Kai 1884 metais Alanas Pinkertonas mirë, jo agentûra buvo iðgarsinta, iðaukðtinta kaip patikima atspara amerikietiðkos policijos chaose.

Mon, 25 Aug 2003 04:05:24 GMT

KRIMINALAI

Jo amatas - þudyti

Bet þudyti, teigia Timûras, reikia tik tada, kai nëra kitos iðeities.
Asmens sargybiná paprastai stengiasi nudobti pirmiausia – uþpuolikams jis pavojingesnis uþ jo saugojamàjá.
Prieð kelis metus Timûrà að laikiau tik tarpininku, pavieniu komersantu. Ðiek tiek daugiau apie já suþinojau tik ðià vasarà. Slëpdamasis nuo karðèio korto pavësyje, jis nusivilko sportinius marðkinëlius ir… Randai, kuriuos að pamaèiau, aiðkiai buvo peilio smûgiø þymës.
- Mes veþëme vienos valstybinës gamyklos, esanèios vaizdingoje Volgos pakrantëje, direktoriui kyðá – du kompiuterius, televizoriø ir videokamerà. Tø „dovanø” paskatintas jis pardavë firmai, pasamdþiusiai mane, kelis ðimtus tonø polistirolio valstybine kaina, o tai dabar, galima sakyti, beveik veltui. Nuvaþiavome normaliai traukiniu ir jau mieste nuëjome á restoranà pietauti. Netrukus prie stalelio priëjo penki èeèënai ir pasakë: „atiduok visas dovanas ir tau nieko nebus”. Jie mus, matyt, „uþfiksavo” dar traukinyje ar stotyje. Að juos natûraliai pasiunèiau…
Vienas tuoj puolë mane su peiliu, likusieji – ákandin jo. Að, beje, tada buvau neblogai apsiginklavæs: turëjau peilá ir dujiná… Be to firmoje man dël ðventos ramybës davë dar ir “buldogà” – á koltà panaðu ginklà. Tik man nebuvo kada net iðsigàsti, kà jau ten bekalbëti apie buldogus ir patrankas… Ëmiau veikti automatiðkai: suveikë pasàmonë. Ið pirmojo rankos iðtrenkiau peilá, sugriebiau ánagá ir tris suraiþiau. Du – tiesiog kojomis sudorojau. Paskui jie atsigeiveliavæ iððliauþë. Bet mane vis dëlto suþeidë – trys skylës nuo peiliø. Dvi menkos, tik ábrëþimai, o treèia – pilvo srityje, didelë, teko uþsiûti…
…milicija tada beveik tuoj atvaþiavo, bet jokiø problemø nebuvo: ji ten visa nupirkta, papirkta. Klausia manæs: juk tu turi patrankø, kodël neðaudei? Að jiems atsakiau, kad ðitaip neádomu ir, be to, negerai þmonëms trukdyti skaniai pietus valgyti. Viskas baigësi gerai – dovanas direktoriui áteikëme, sandërá restorane stipriai aplaistëme, mano ðefas savo paraðà suraitë (jis dël to tik ir vaþiavo) ir mes su juo atlydëjome atgal kelias dideles krovinines maðinas…

To turto, laimei, ið mûsø niekas nebandë pagrobti…
Vienas Timûro draugø man papasakojo, kaip jam pasiûlë palydëti nedidelá, bet labai sunkø konteinerá. Kroviná reikëjo nugabenti ið Piterio beveik per pusæ Rusijos. Tai buvo maþdaug prieð kelis metus ir jis þinojo, kad prie Nevos dirba itin stambi laboratorija, gaminanti sintetinius narkotikus. Pradþioje jis nusprendë, kad tai tos laboratorijos krovinys. Pabandë iðsiaiðkinti, tikslintis – kaþkas ne taip… Màstë, spëliojo, abejojo. Ir, aèiû Dievui, pakako proto papraðyti draugo, kad tas paskolintø Geigerio skaitiklá (konteineriai jau stovëjo prie namø, iðvaþiuoti turëjau rytoj, jau ir rankpinigius buvau paëmæs…) O skaitiklis kad suklykë lyg iðprotëjæs! Persiþegnojau, kroviná nedelsdamas gràþinau – ir baigtas kriukis. Negaliu, sakau, jokiu bûdu, uþimtas, dingau, prasmegau, uþmirðkite mane… Paskui degtinæ mënesá be perstojo rijau, stroncá ið organizmo variau. Jei bûèiau vaþiavæs, kaip buvom sutaræ, per pusæ Rusijos – man vienas bendraklasis fizikas pasakë, - bûèiau per porà metø Dievui atidavæs visus galus, o su moterimis – tuoj pat atsisveikinæs… Taigi, ðunsnukiai, norëjo, kad að vienas tà kroviná veþèiau…
Apsaugos, asmens sargybiniø ieðko visiðkai skirtingi, ávairûs þmonës, bet 80 proc. ið jø – ne kriminalistai, o paprasti verslo þmonës. Laisvai samdomø apsauginiø ta publika ieðko todël, kad ðie nemëgsta „mentø” bei oficialiø apsaugos kontorø. Tarp nelegaliø apsauginiø galima rasti tokiø profesionalø, kuriø vienas lengvai pakeis iðtisà „aleksø” bûrá.
Tarp klientø pasitaiko ir ne visiðkai áprastø. Kartà Timûrui teko bûti kaþkokio mokslininko ið Petrozavodsko asmens sargybiniu. Visà kelionës laikà já bandë pagrobti, bet në sykio nesikësinosi nuþudyti. Tada Timûrà surado to mokslininko bendrakursis, kuris, baigæs aukðtàjà mokyklà, nuëjo darbuotis á nelegalià komercijà. Juos Timûras kaþkada buvo saugojæs. Ne be vargo pavyko jam tada atlydëti profesoriø á sostinæ. Paskui, Timûro nuostabai, iðaiðkëjo, kad labai perspektyvø ir “strategiðkai vertingà” mokslininkà bandë pagrobti ið Petrozavodsko tuo pat metu dvi uþsienio þvalgybos. Dabar jis gyvena ir dirba viloje pamaskvyje, patikimai saugomas rusø slaptøjø tarnybø.
Aiðku, tarp saugojamøjø bûna ne tik verslininkai. Vienà ádomiausiø istorijø vël papasakojo Timûras.

- Mano bièiuliai saugojo JAV verslininkø delegacijà. Be darbo per oficialiuosius susitikimus, jie praðë jiems organizuoti komforto kupinà poilsá. Mano draugai stengësi ágyvendinti samdytojø norus ir á vienà toká vakarëlá pakvietë mane. Að atkreipiau dëmesá á tai, kad tarp visos “delegacijos” þmoniø, mano supratimu, tebuvo tik vienas verslininkas, visi kiti – labai paneðëjo á apsauginius. Na, mes iðgeriame, ûliojame. Ir iðsiðnekëjome su vienu “komersantu”. Þodis po þodþio, ir jis suprato, jog að taip pat apsauginis. Tada jis ir sako man: imkime ir pasigalinëkime!
Paûþavæ tada viloje, iðëjome á pievutæ ir ëmëme grumtis. Að nuostabiai lengvai já partrenkiau kojomis. Jis tuomet tarë: niekuomet nemaniau, kad Rusijoje yra tokiø meistrø. Klausyk, sako, pamokyk mane kojomis veikti. Ðtai að ir mokiau já ðito meno tris savaites, kol tik jie iðvaþiavo. Uþ pamokas jis man uþmokëjo labai daug, net nepasakysiu – kiek? O vaikinams, kurie saugojo bosà, mokëjo po 500 tûkstanèiø þaliø per parà. Nemeluosiu: tai pats didþiausias man þinomas honoraras uþ apsaugà. Ir mokëjo ne kas nors kitas, o vienas ið Kolumbijos narkomafijos bosø…
“Na, perdedi, Timûrai”, - pagalvojau tada. Ið tiesø, gauti patikimà informacijà apie mûsø dabartinës narkomafijos veiklà, jos reikalus, labai sunku, bet kaip þmonës “ið ten” patvirtino, kad pavasario pabaigoje – vasaros pradþioje èia ið tiesø lankësi Kolumbijos kolegø delegacija ir kad buvo galutinai susitarta dël bendradarbiavimo, - man beliko skëstelëti rankomis ir mintyse atsipraðyti Timûro, kad að tada nepagrástai juo nepatikëjau…
Þinoma, að domëjausi: ar laisvoji apsauga susijusi su ginklø tiekimu, jø pristatymu á karðtuosius Rusijos regionus, á konfliktø zonas, kurias itin greit kaþkas, ar tik ne tiek patys kariðkiai, aprûpina ginklais, apginkluoja? Bet visi mano paðnekovai prisiminë tik keletà atvejø: taip, buvo á Kaukazà, kuris dabar kunkuliuoja it katilas… Mandatø jiems, aiðku, niekas nedavë, tad dokumentiðkai vargu ar pavyktø árodyti, net jei juos ir bûtø suèiupæ. O ðtai atviruose pokalbiuose “ginklø uþsakovai” buvo kur kas atviresni, nuolat kartojo, kad jiems ginklai reikalingi kovai uþ laisvæ ir teisingumà, apginti beginklius taikius gyventojus, kad apsauga jiems padeda kovoti uþ teisø reikalà. Uþ tai tikriausiai ir mokëjo brangiai.

Mon, 25 Aug 2003 04:04:56 GMT

Ið kur atsiranda samdomieji apsauginiai, laisvieji ðauliai?
Ið esmës beveik visi tokie kûnsargiai á tà “tarnybà” ateina ið sportininkø tarpo. Man atrodo. Gana ádomi paties Timûro gyvenimo istorija. Jis – aukðtos klasës profesionalas. Tai man pasakojo jo draugai, o ne jis. Bet kai kà ir Timûras atskleidë: “Nuo penkeriø – ðeðeriø metø metø tëvas mane mokë boksuotis. Jis nebuvo profesionalas, bet jaunystëje boksavosi. Pradþioje, tai buvo þaidybinis boksas, bet jau nuo 10-12 metø að kaþkaip ëmiau muðtis. Keturiolikmetis susiþavëjau Rytais, jø imtynëmis, o toliau – radau pogrindinæ karatë sekcijà ir ëmiau rimtai treniruotis. Iðmokau 4 karatë stilius, kun-fu, girto sensëjo mokyklà, lipniosios rankos mokyklà. Ásisavinau jogà – ir teorijà, ir praktikà. Dabar, jos dëka, galiu beveik akimirksniu atsipalaiduoti, lengvai nusiskausminti, sulaikyti kraujavimà, normalizuoti kraujospûdá.
Pradþioje mûsø treniruotës dar buvo tokios: penkis-ðeðis sykius per savaitæ - rytà ir vakare po dvi valandas. Buvo laikotarpis - ir kai po keturias: du kartus kiekvienà dienà. Esu iðmokæs þudymo meno ir galiu tai daryti ávairiausiais bûdais. Tiesà sakant, bet kuriuo po ranka pasitaikiusiu daiktu: pavyzdþiui, degtuku, kostiumo saga arba sudauþyto butelio ðuke. Man tai – vaikiðki iðdykavimai. Ið 15-20 metrø nuotolio að galiu spjauti skutimosi peiliukà ir perrëþti miego arterijà arba kà nors kita. Puikiausiai ðaudau visø rûðiø ðaunamaisiais ginklais. Galiu vikriausiai naudotis bet kurios formos ir dydþio peiliais. Moku fechtuotis, kautis kardais ir lazdomis, gerai suku “nunèiakus”, dirbu su siurikenais (juos vadina skraidanèiomis þvaigþdëmis) ir kubatana (tokia trumpa lazdelë, o kas jos neþino, tam ir nereikia…)
Profesionaliai vairuoju maðinas, gerai susigaudau jø mechanizmuose. Galiu, vaþiuodamas 90 km per valandà greièiu, pasukti staèiu kampu ir neapsiversti; galiu apsiversti ir vël atsistoti ant ratø; galiu vaþiuoti dviem ratais, atsiplëðti nuo “uodegos”. Bet vis dëlto pirmiausia mane mokë meno niekam neleisti, kad mane nudobtø. Ir to, man atrodo, mane iðmokë: ðtai að prieðais jus – iki ðiol gyvas ir beveik nesuþalotas.
Timûro kolegos já laiko aukðèiausios klasës profesionalu. Taèiau pats Timas á tai þiûri ðiek tiek santûriau. Jis, sakykime, jokiu bûdu nesugeba sugauti á já per 20 metrø nuotolá paleistø ið lanko keletos strëliø. Ir skutimosi peiliukà gali tiksliai nuspjauti ne toliau kaip 20 metrø, o yra meistrø, kurie já nuspjauna 50 metrø. Apskritai, jis dar daug ko gali (ir turás) iðmokti. Beje, visa tai – sumaiðtis, viskas praeis, - daþnai sako jis. Be to, juk apsauga – ne pagrindinis jo uþsiëmimas per pastaruosius dvejus metus. Dabar pagrindinis reikalas – nuosava firma (60 proc. akcijø) vienoje ramiø Europos ðaliø. Joje Timûras tuo pat metu yra ir Maskvos biuro ðefas. “Ko tu lyg oþys dabar ðokinëji toje savo firmoje? - piktai klausia jo Natalija, faktiðka jo þmona. Ji, aiðku, Timûro “hobi” vertina neigiamai. O jo tëvai ilgà laikà nieko neþinojo apie sûnaus darbà, bet kai pamatë jo suraiþytà kûnà – viskà suprato. Dabar tik slogiai tyli. Timûras turi savo profesinius priesakus, ástatymus. Gali pabëgti – bëk. Tokiu bûdu tik sudarysi þmogui galimybæ toliau gyventi. Jei tave prirëmë prie sienos ir nëra kitos iðeities – uþmuðk: juk tu neturi kitos iðeities! Pirmasis instinktas – pats tikriausias. Jei pagalvojai: “reikia uþmuðti” – uþmuðk. Kovinio ginklo neiðsitrauk, jei nesirengi ðauti… pistoletas ne tam skirtas, kad juo gàsdintum; jo visai kita paskirtis. Be reikalo nieko neuþpulk. Neávykusi dvikova – tavo nuopelnas ir tavo didelë pergalë. Prieð pradëdamas grumtynes, padaryk viskà, kad jø nebûtø. Abejoji klientu – nedirbk su juo, jam. Darbas turi bûti absoliuèiai aiðkus.

Kodël normalus sveikas þmogus pasirengæs rizikuoti savo gyvybe? Juk Timûrui pinigø visiðkai pakanka ið jo uþsienio firmos. Jis pats tai bando aiðkinti ðitaip: asmens sargybinio amatu versiuos, kol ákyrës. Tai mano hobi, supranti? Tai sportinis interesas, azartas. Tai – gyvybës ir mirties þaidimas. Ir tu pats sau dar kartà árodai, kad gyvenimas, gyvybë kartais bûna tavo rankose. Nors, kita vertus, viskas ðiame gyvenime, o ir pats gyvenimas priklauso nuo kiðenës, nuo likimo. Jei jau kam lemta atsisveikinti su gyvenimu, bûtent ðá kartà, - ðito neiðvengsi, ðito negalima iðvengti. Stengiuosi á tai þvelgti ramiai, kaþkaip pripratinti save prie ðitos minties. Stengiuosi áteigti, iðaiðkinti sau, kad viskas ðiame gyvenime nulemta. Nëra ko bijoti – paprastai taip surëdytas gyvenimas, toks jis yra. Stengiuosi tuo save átikinti. Bet – nemeluosiu: kol kas to tobulai nepasiekau…
Kad nuvytø niûrias mintis, Timûras pasakoja vienà labai neáprastà istorijà:
Prieð porà metø tuktelëjæ dëdës, apsirengæ tarsi padoriais, bet labai jau vienodais kostiumais, vienas paskui kità iðëjo ið savo ankstesnio darbo rajone, ið vienos taip pat nelabai naujos aikðtës ir sukûrë gudrià firmà. Svarbiausia – ta firma buvo, ið vienos pusës, maþa ámonë, o ið kitos pusës – turëjo teisæ ir galimybiø organizuoti savo veiklà uþsienyje. Tie dëdës buvo ápratæ ne tik gerai vadovauti, kryptingai veikti ir gerai valgyti; jie dar labai mëgo gerai ilsëtis. Tad ir nusprendë savo firmos jëgomis Kalifornijoje pastatyti nedidelá pensionà – kaip sakoma, tarnybiniam naudojimui. Ar jie pirko þemës, ar nuomavo – neþinau.
Po pusmeèio nutarë, kad laikas inspektuoti savo ámonæ – iðvykstant á objektà. Buvo paskirti trys inspektoriai, kiekvienam rado po du sargybinius. Tarp jø atsidûrë ir mano geri paþástami – Olegas ir Kolia. Jie mokëjo anglø kalbà. Á tolimà kelionæ iðvyko kaip referentai.
Taip jau atsitiko, kad netrukus istorijos tæsiná iðgirdau ið paties Olego lûpø:
- Þinoma, jie teisingai pasielgë, kad mus paëmë kartu. Ðlaistësi jie ten po smukles, barus, vieðnamius. Aiðku, juos ne syká buvo uþpuolæ kreko prisirûkæ negrai.

Derybos per visà bûvojimo laikà vyko gal penkis kartus. Mûsø bosø iðvyka á objektà uþtruko pusmetá. Vietos policija juos jau gerai paþinojo - kur geria, nuo kokios dozës tampa girti, kokias prostitutes kvirbina. Þinoma, ir mus taip pat perkando – referentus, mokanèius grumtis. Pensiono idëja sudegë, þlugo – skolos, iðeikvojimai, netesëjimai, vagystës ið statybø – þodþiu, visa bankroto puokðtë. Bet mûsø bosai – ðai ji, máslinga ir, svarbiausia, plati rusiðka dvasia – nusprendë uþ likusius pinigus surengti grandioziná banketà miesto valdþiai ir stambiems verslininkams. Net meras su policijos ðefu atëjo. Mûsø globotiniai pasakë pompastiðkas ir daug þadanèias kalbas, paskui, kaip dera, prisirijo, jog teko juos iðveþioti.
Tà dienà baigësi mûsø ankstesnis gyvenimas. Tiesiog bankete miesto meras ir policijos ðefas mums visiems pasiûlë eiti dirbti policininkais jø rusø kvartale. Ten – pats didþiausias nusikalstamumas. Pamàstæ sutikome. Mums ðeðiems nupirko tris gerus namus þaliojoje miesto zonoje, kiekvienam po maðinà ir, kas ádomiausia, jiems pavyko mums “iðrûpinti” JAV pilietybæ.
Dirbome azartiðkai. Pradþioje buvo itin ádomu – vaikëme tuos buvusius sovietikus, taip ir likusius sovietikais, ir plûdome triaukðèiais þodþiais (jie, laimei, amerikietiðkø ástatymø nedraudþiami). Amerikieèiams tik akys ant kaktos sprogo, ilgai nieko suprasti negalëjo. Komerciniø nusikaltimø mes nelietëme, tai jau tarsi ne mûsø sfera buvo. Bet ðtai didþiausios narkotikø prekeiviø gaujos pëdsakus aptikome. Ir kovëmës mirtinai. Pagaliau juos susëmëme beveik visus, ir dar taip, kad vietos policija paskui visà mënesá apie tai ir tekalbëjo. Þinoma, ne be vietos policijos pagalbos mums tai pavyko padaryti: ðeðiese tokios gaujos nesudorosi.
Tiesa, toje kovoje uþ amerikieèiø ramybæ þuvo vienas mûsiðkis. Nikas. Tiesa sakant, já èia, Rusijoje, Kolia vadino. Timûras já turëtø gerai prisiminti. O ten jis tapo Niku. Mane jau mirusiu palaikë ir todël nepribaigë. O Nikas, taip jau iðëjo, atidavë gyvybæ uþ amerikoniðkà vëliavà. Palaidojome mes já èia, Rusijoje…

Mon, 25 Aug 2003 03:57:26 GMT

Hakeris. Pomëgis? Profesija? Ar verslo interesai?

Prieð porà metø jaunas hakeris, slapyvardþiu „rolex" dþiaugësi pralauþæs NASA kompiuteriø apsaugà ir patekæs á JAV nacionalinës aeronautikos ir erdvës tyrimø agentûros tinklus. Pasinaudojæs programa „John-the-Ripper", jis suþinojo 800 NASA kompiuteriø slaptaþodþius. Viename ið serveriø „rolex" sugebëjo ásirengti ið iðorës prieinamà on-line pokalbiø sistemà, kitus kompiuterius jis sëkmingai panaudojo pornografiniø tinklapiø reklamos siuntinëjimui. Uþ kiekvienà uþverbuotà klientà jis gaudavo po keliolika centø ir taip kas mënesá uþsidirbdavo iki dviejø tûkstanèiø doleriø. Dabar dvideðimtmeèiui Raymondui Torricelliui reikës atsakyti uþ ðá ir kitus „Þygdarbius". Galutiná sprendimà priims teismas.

Neþinomi asmenys ið vienos on-line parduotuvës pernai pavogë 485 tûkstanèius kreditiniø korteliø duomenø bazæ ir paslëpë jà JAV vyriausybinës organizacijos serveryje. Èia jà atsitiktinai surado sistemos administratorius, pastebëjæs, kad serverio darbas yra nenormaliai sulëtëjæs. Manoma, kad duomenø vagystës prasidëjo dar 1999 metø sausio mënesá ir sistemingai tæsësi ilgà laikà. Nusikaltëliø pëdsakai veda á Rytø Europà. Gali bûti, jog hakeriai tiesiog norëjo pasijuokti ið amerikieèiø saugumo sistemø.

JAV informacinës saugos kariniai specialistai nutarë bendradarbiauti su hakeriais. Pernai vasarà vykusiame kasmetiniame - jau aðtuntajame - JAV hakeriø susitikime DEF CON netikëtai pasirodë svarbus Gynybos ministerijos pareigûnas ir átaigiai papasakojo apie ðalies gynybai gresianèius pavojus tais atvejais, kai paþeidþiamas informaciniø sistemø darbas. Ne tik papasakojo, bet ir pakvietë hakerius bendradarbiauti kuriant apsaugos priemones nuo prieðiðkø valstybiø kiberatakø. Taigi netolimoje ateityje kai kurie hakeriai, galimas dalykas, neðios karinius antpeèius, jei nuspræs savo gyvenimà susieti su profesionalia ateitimi armijoje…

FTB pralaimëjimas

Panaðiø istorijø, ir net kartais ádomesniø, dabar daþnai uþtiksi paklajojæs po Internetà. Dar ádomesnës medþiagos rasi uþklydæs á tarptautinius hakeriø puslapius bei naujienø grupes. Gal todël jose (po sekso bei verslo puslapiø) daugiausia lankytojø. Nieko stebëtino, þmonijà visais laikais lydëjo ir lydës vagystës bei apgavystës. Taèiau nusikaltëliø metodai ir priemonës nuolat tobulëja ir stengiasi neatsilikti nuo techninio progreso vystymosi, nors ginèai, kas pirmiau atsirado - puolimas ar gynyba - jau tæsiasi ðimtmeèius… XX amþiaus pirmos pusës gangsterius, kuriø vienintelis argumentas buvo jëga ir ginklas, dabar pakeitë "naujieji banditai", kuriems kur kas didesnes galimybes pasiûlë audringas informaciniø technologijø vystymasis. Vis aktyvesnë Interneto plëtra ir sàlygiðkas jo vartotojø anonimiðkumas sudarë galimybæ atsirasti naujam visuomeniniam sluoksniui - hakeriams, þmonëms, laikantiems savo pareiga nuolat griauti, kaip atsakà tiems, kurie linkæ - kurti…
Vykæs per pastaràjá deðimtmetá griovimo procesø maðtabiðkumas privertë rimtai susirûpinti ávairiø ðaliø vyriausybes bei slaptàsias tarnybas. Per ðá laikà bûta visko: ir stambiø pergaliø, ir stambiø pralaimëjimø - tiek ið vienos, tiek ir ið kitos pusës. Taèiau nedaþnai FTB (http://fbi.gov) pripaþásta savo pralaimëjimus. Bet, atrodo, didþiausiø komerciniø tinklapiø - Yahoo! (http://www.yahoo.com), eBay (http://www.ebay.com), Amazon (http://www.amazon.com), Buy.com (http://www.buy.com), CNN (http://www.cnn.com) beprecidentinio "artilerinio apðaudymo" tyrimas - atsidûrë aklavietëje. Nors FTB seniai átarë kelis hakerius, taèiau kaltinimai jiems taip ir nebuvo pareikðti. FTB atstovai skësèioja rankomis ir sako, kad reikia keisti ástatymus, bene labiausiai ávesti pataisà, pagal kurià áëjimas á internetà nebûtø anoniminis: nori pakliûti á virtualià erdvæ - pateik savo ID (identifikaciná numerá - tarsi hakeriai ðiam atvejui nieko nesugalvotø? - aut. pastaba).
Beje, ekspertai vis dar pasiklydæ savo spëliojimuose, kas ir kokiems tikslams ávykdë serijà kompiuteriniø atakø, kurios jau áeina á Naujausiàjà istorijà kaip pirmasis hakeriø karas. Pradþioje daþniausiai buvo minimas þodis „vandalizmas”. Nesurasdama kokiø nors populiariausiø tinklapiø masinio bombardavimo motyvø, þiniasklaida iðkëlë versijà, kad tai buvo neapykantos arba nevilties aktas, neturintis jokio komercinio pagrindo. Gali bûti, kad koks nors kompiuterininkas - nevykëlis, neiðtvëræs konkurencijos su didþiausiais komerciniais tinklapiais, nusprendë jiems tokiu bûdu atkerðyti. O gal tai buvo tiesiog vaikiðki ásilauþëliø vunderkindø iðdykavimai, kurie dabar primena „karø” þaidimus tik ne kiemuose, o elektroniniuose tinkluose?

Versijø - daug, rezultatø - nulis…

Tuo pat metu buvo iðkelta hipotezë ir apie kaþkokià naujà tarptautinæ teroristinæ organizacijà, nusprendusià eiliná kartà suvesti sàskaitas su amerikieèiais. Tiesa, ðia prasme patogiau bûtø uþpulti valstybinius, o ne komercinius tinklapius. Dar vienos versijos autoriai mano, kad tai ekstremistø, pasisakanèiø prieð pasaulinës ekonomikos globalizavimà, rezultatas. Tomis atmintinomis dienomis kaip tik prasidëjo eilinë Pasaulinës prekybos organizacijos (PPO) sesija - ir ði akcija galëjo bûti logiðku þinomos demonstracijos Sietle tæsiniu. Beje, mitinguojantieji ten atvirai pasakojo apie save ir savo tikslus. Tik ðá kartà në viena ekstremistinë organizacija atsakomybës neprisiëmë.
Kiti ekspertai prisilaikë nuomonës, kad ðià atakà inicijavo patys elektroniniø tinklapiø savininkai, kurie nesijauèia esà saugûs nuo hakeriø bendruomenës ir tokiu egzotiðku bûdu stengiasi pritraukti prie ðios problemos Baltuosius rûmus (http://www.whitehouse.gov). Atseit, jei vyriausybë skubos tvarka neiðskirs daugiau pinigø elektroniniø sistemø saugumui kurti bei specialiøjø tarnybø darbuotojø apmokymui su ðia naujo nusikaltimo sritimi, laukite dar rimtesniø kataklizmø.
Visos ðios versijos vienu ar kitu bûdu yra logiðkos. Taèiau jau pirmieji tyrimø rezultatai parodë, kad jos neátikinamos. Atakuojant Yahoo, Amazon ir kitø kompanijø tinklapius buvo panaudotos tokios sudëtingiausios, ultraðiuolaikiðkiausios technologijos, kurios negali bûti prieinamos nei kibervunderkindams, nei internautams nevykëliams, nei arabø teroristams. Tie, kas pradëjo hakeriø karà, be abejonës, priskiriami paèiam aukðèiausiam pasaulinio kompiuteriø elito sluoksniui. Ðis braiþas bûdingas netgi ne profesionalams, o superprofesionalams specialistams, kuriems, vargu, ar bereikia kokios nors vyriausybës pagalbos, kuo ypaè rëmësi ðios paskutiniosios pateiktos versijos autoriai. Tuomet kas jie, ðie superprofesionalai?
Ðiems tikslams ágyvendinti buvo pasirinkta taktika panaudojant svetimus (tam tikslui specialiai pakiðtus) kompiuterius, jø „zombiavimà”. Bendrais bruoþais ðios operacijos atrodo taip: hakeriai „pralauþia” keletà pasirinktø kompiuteriø ir uþkrauna ten specialià programà. Kaþkuriuo metu á ðià programà paleidþiamas nukreiptas signalas. Pagal komandà ið „centro” kompiuteriai-zombiai patys to nenorëdami pradeda uþmëtyti diversantø pasirinktus objektus (tinklapius) begale melagingø uþklausimø ir tokiu bûdu sugadina tinklapá.

Mon, 25 Aug 2003 03:56:44 GMT

Lyg uþhipnotizuoti…

Viskas vyksta taip, tarsi kaþkas bûtø uþhipnotizavæs keletà atsitiktinai pasirinktø ið minios þmoniø; áspraudë á rankas lagaminëlius su laikrodinëmis bombomis ir nusiuntë á ið anksto numatytus objektus. Viena tokia bombelë sugadintø tik laiptinæ. Taèiau kadangi prie ðio namo prieina visas zombiø bûrys su lagaminëliais rankose, á orà iðlekia visas pastatas.
Ðiø dviejø minëtø grupiø veiklos skirtumas tas, kad pirmoji panaudojo pavienius kompiuterius, o antroji - vieno universiteto vidaus kompiuteriø tinklà (tai padarë naujàjá ginklà dar galingesná). Kai specialistai iðtyrë ðià subtilià koviniø veiksmø ruoðimo Internete taktikà, jiems kilo dar viena hipotezë: tai galëjo bûti savotiðkas dviejø labiausiai techniðkai iðprususiø hakeriø konkursas, kuris vyko tarsi laþybos: kas geriau sugebës iðsityèioti ið stambiausiø Amerikos internautø kompanijø? Èia pat iðkilo ir papildoma versija: kokia nors stambi kompiuteriø kompanija nusprendë mesti iððûká „kiauðingalviams” ir papraðë konkurso dalyviø pademonstruoti savo ekstraordinarinius sugebëjimus.
Beje, visos ðios versijos - pernelyg graþios ir kaþkuria prasme - romantiðkos, kad bûtø teisingos. Visiðkai aiðku, kad hakeriai-diversantai atliko didþiulá darbà, iðeikvojo daug jëgø, laiko ir pinigø, kad pasiektø tokiø áspûdingø rezultatø. Juk daugelis pralauþtø tinklapiø turëjo savas galingas saugumo sistemas - ir kiekvienu atskiru atveju buvo reikalingos ypatingos pastangos jas neutralizuoti. Tyrimas parodë, kad ásilauþimas á Yahoo buvo atliktas, puikiai þinant kompiuteriø tinklø vidaus struktûras, aprûpinanèias ðio tinklapio darbà. Sunku teigti, kad ðie labai aukðtos kvalifikacijos specialistai eikvojo laikà be kokiø nors konkreèiø uþmaèiø bei tikslø.
Ryðium su ðiais naujais atradimais pasirodë visa eilë dar áspûdingesniø versijø. Viena pirmøjø, aiðku, iðkilo nuomonë, kad tinklapiø ataka buvo ðvariai atlikta brokerinë operacija: kaþkam prireikë numuðti pagrindiniø „on-line” kompanijø akcijø vertës kursà. Jei buvo keliami ðie tikslai, tai diversantai juos pasiekë: nukentëjusiø kompanijø akcijos tikrai nukrito. Taèiau iðkilo viena problema, - kad hakerio karo aukø buvo þymiai daugiau, negu tø, kuriø akcijos tomis dienomis turëjo paklausà Volstrite.

Hakeris - Bilas Geitsas?

Kai kam ðovë á galvà net tokia mintis: o ar ne pats Bilas Geitsas vadovauja visiems ðiems veiksmams? Gal Microsoft (http://www.microsoft.com) slapta nuo visø iðrado koká nors supernaujà produktà, kuris sugebëtø apginti nelaimingas "on-line" kompanijas nuo hakeriø-bombintojø uþmaèiø? Gal verta palaukti, kol, iðlaukæs tinkamà momentà, senelis Geitsas iðmes savo naujienà á rinkà, audringai plojant internautø brolijai?
Taèiau Geitsas ir taip turi dideliø problemø su valdþios institucijomis, antimonopolinë naðta dar nenusimesta nuo jo peèiø. Be to, tai ne pats geriausias laikas, kad pakiðti save ir savo bizná á tokias rizikos girnas, kaip baudþiamieji kaltinimai ir reputacijos praradimas.
Raktas áminti ðià máslæ, galimas daiktas, slypi viename paskutiniøjø sekliø atradime: jie iðaiðkino, kad viena pagrindiniø savo technologijø griaunamosios jëgos sudëtine dalimi diversantai panaudojo ne savo, o gyvenanèio Vokietijoje, Hanoverio mieste, dvideðimtmeèio programuotojo, slapyvardþiu Miksteris, padarytà programà. Apginklavimui buvo panaudotas Miksterio iðradimas, pavadintas Stacheldraht - þinomos kompiuteriniuose sluoksniuose kaip programos Tribal Flood modifikacija. Taip pat þinoma, kad FTB darbuotojai rengësi apklausti Miksterá, kà jie, galimas dalykas, jau ir padarë… Vyrauja versija, kad tardytojus labiausiai domino klausimas, ar ði programa buvo pavogta ið Miksterio, ar ji ásigyta uþ prieinamà kainà?
Èia mes prieiname prie paèios ádomiausios problemos. Ðiandien hakeris - tai taip pat profesija. Kaip sprogdintojas, iðminuotojas, seklys, naras, kaskadininkas ir t.t. Tik, matyt, labiau ne profesionalizmo, o pinigø uþkalimo prasme. Kompiuteriø ásilauþëliø ðelmiðkos iðdaigos ir altruizmas liko praeitame amþiuje. Dabar ði ðeðëlinë sritis vis stipriau statoma ant komerciniø interesø bëgiø… Ne paslaptis, kad hakeriø paslaugomis daþnai linkusios pasinaudoti ir konkurentø kompanijos, turinèios vienø ar kitø tikslø ásilauþti á savo partneriø kompiuterius, iðsiaiðkinti, kas slypi jø duomenø bazëse… Hakeriø programomis, jø tinklapiais daþnai domisi (kas paneigs tikimybæ, kad nesinaudoja?) ir slaptosios tarnybos.

Biznis Internete…

Tà patvirtina daug pavyzdþiø, pateiktø Interneto tinklapiuose. Paimkime kad ir nesenà istorijà su paslaptingu kompiuterininku Maksimu, kuris ne taip seniai pavogë ið CD Universe kompanijos (http://www.cduniverse.com) uþdarà duomenø bazæ, kurioje buvo laikomi 300 tûkstanèiø klientø anketiniai duomenys ir kreditiniø korteliø numeriai. Jis kreipësi á kompanijos bûstinæ, reikalaudamas sumokëti jam 100 tûkstanèiø JAV doleriø. Prieðingu atveju paþadëjo parduoti kreditiniø korteliø duomenis Interneto juodojoje rinkoje. Kuo jis áprastai ir verèiasi, kaip ne be pasididþiavimo pareiðkë jis þurnalistams. Matyt, tokiems, kaip Maksimas ir jau minëtas Miksteris, kompiuteriø ásilauþimai seniai baigësi buvæ vaikëziðkais pasilinksminimais bei iðdaigomis, bet tapo tikru bizniu…
Interneto juodojoje rinkoje parduodami anketiniai duomenys ir kreditiniø korteliø numeriai. Parduodamos ir programos, padedanèios ásilauþti á svetimus PC, arba atvirkðèiai - saugoti nuo ásilauþimø. Tokiu bûdu minëtas bombardavimas pilnai galëjo bûti naujos prekës demonstravimu arba naujo, supergalingo ginklo parodomuoju iðbandymu.
Beje, tyrimo metu paaiðkëjo, kad kai kurie kompetetingi þmonës þinojo apie ruoðiamà akcijà. Likus beveik savaitei iki suplanuotos operacijos, keliø stambiausiø Amerikos bankø vadovus apie tai informavo saugumo tarnybø bendradarbiai. Vadinasi, ðie „bandymai" buvo ið anksto anonsuoti? Taip galvojant galima eiti ir toliau ir spëti, kad jie buvo atliekami kai kurios kompiuteriø elito dalies tyliu pritarimu, vëliau nusprendusiu neatskleisti savo cecho paslapties smalsiems FTB berniukams.
Spëlionës visada pavojingos. Juk tradicinius didelës griaunamosios jëgos ginklus kariðkiai iðbando dykumose arba vandenyne. Èia gi meistriðkumas tobulinamas kautynëse. Mûsø kompiuteriuose. Jei áprasti karai dar niekada nebuvo vykdomi vien demonstruojant ginklus arba juos tobulinant, tai karai kompiuteriniuose tinkluose gali turëti kur kas didesnius, þemiðkus merkantilinius tikslus. Seka iðvada: jie gali atsirasti tokiu greièiu, kokiu pasirodo naujausios hakeriø ir antihakeriø technologijos. Bûtent ta idëja ðiandien ir plevena ore ir ypaè nervina taikià tarptautinæ internautø bendruomenæ, nes hakeriø vardu gali veikti prisidengusios kur kas galingesnës karinës jëgos, turinèios savo slaptas uþmaèias politinio, ekonominio gyvenimo srityse. Kaip bus toliau, manau, parodys netolima ateitis, nes pasauliniai kompiuteriniai karai, galima sakyti, tik prasidëjo…

Fri, 15 Aug 2003 22:28:35 GMT

NAUJAUSI FILMAI

KITOKIO KINO NAUJIENOS

TAVO SKYRELIS

Premjera Lietuvoje
2003 m. balandþio 22 d.

STEBUKLINGI ÐIHIROS NUOTYKIAI DVASIØ PASAULYJE
Animacinis fantastinis nuotykiø filmas
Japonija, 2001

Reþisieriaus Hayao Miyazaki animacinis filmas jau spëjo nustebinti visà pasaulá ir iðkovoti prestiþinæ „Oscaro” premijà. Pagrindinë ðios istorijos herojë maþa mergaitë Ðihira patenka á keistà, graþø bet pavojingà pasaulá, ið kurio nebus taip paprasta iðsilaisvinti. Dël ðio tikslo reikës daug kà paaukoti. Fantastiðka animacija, ásimenanti muzika ir nuoðirdi istorija suþavës ne tik vaikus, bet ir suaugusius.

Pakviesk á filmà STEBUKLINGI ÐIHIROS NUOTYKIAI DVASIØ PASAULYJE

Rodome...

SMÛGIUOK KAIP BECKHAMAS
Komedija
D.Britanija - Indija, 2002

Filmas, suþavëjæs þiûrovus! Bûtent jie ðiam filmui skyrë didþiàjà prizø dalá Toronto, Lokarno, Norvegijos, Sidnëjaus, Bordo, Karlovy Varø ir Sundance kino festivaliuose. Smagus jumoras apie indø kultûrà ir vestuves Londono priemiestyje, atkakliai siekianti svajonës mergina.. meilës trikampis.. ir Davidas Beckhemas .. padëjo pelnyti viso pasaulio þiûrovø simpatijas. Ðis filmas savo dvasia primins ankstesná Didþiosios Britanijos superhità - „Rytai yra Rytai”

Pakviesk á filmà SMÛGIUOK KAIP BECKHAMAS

Rodome...

SEKSAS YRA KOMEDIJA
Erotinë drama - komedija
Prancûzija, 2002

Skandalingoji reþisierë Catherine Breillat pati to nenorëdama sukûrë beveik autobiografiná filmà apie save, kuriame atskleidþia sekso scenø filmavimo subtilybes. Kartu su aktore Anne Parrilaud („Jos vardas Nikita”) nukeliausime á filmavimo aiðkðtelës uþkulisius ir ásitikinsime, kad sukurti gerà sekso scenà nëra taip paprasta. Kaip priversti aktorius vaidinti meilæ ir nekaltybæ, kai jie þiauriai nekenèia vienas kito? Kaip nufilmuoti sekso scenà tokiu bûdu, kad viskas kuo puikiausiai matytøsi, bet po to reitingø komisijos nieko neiðkirptø? Paslaptys, kurias norëjote suþinoti, greitai bus atskleistos.

Pakviesk á filmà SEKSAS YRA KOMEDIJA

Rodome...

KARYS MUSA
Nuotykinë - istorinë veiksmo drama
Pietø Korëja - Kinija, 2001

Birþelio mënesá pamatëme kà moka Pietø Korëjos futbolo rinktinë. Dabar atëjo metas ávertinti brangiausià ðioje ðalyje sukurtà filmà, kurio scenarijus yra paremtas tikrais istoriniais faktais ir legenda apie nenugalimà kará pravarde „Musa”. Svarbiausias filmo privalumas - tai efektingai sukurtos XIV amþiaus mûðiø scenos, kuriose savo ginklus suremia korëjieèiai, kinai, mongolai ir arabai.

Pakviesk á filmà KARYS MUSA

Fri, 15 Aug 2003 22:14:41 GMT

El. paðtu siunèiami þurnalø, laikraðèiø ir TV laidø anonsai

Uþsisakæ vieno ar keliø leidiniø anonsus, el.paðtu reguliariai ir nemokamai gausite to leidinio temø ir straipsniø pavadinimus arba straipsniø santraukas. Anonsai pasiunèiami, kai pasirodo naujas Jûsø pasirinkto leidinio numeris. Taip suþinote, kad jau galima ásigyti naujausià þurnalo numerá, bei gaunate informacijà apie jo turiná.

Jûsø el.paðto adresas bus naudojamas tik anonsø siuntimui. Anonsø atsisakyti galite taip pat paprastai, kaip ir juos uþsisakydami.

Þurnalø anonsai

"Omni Laikas" straipsniai
Ávairios naujienos


Pasirinkite leidiná:	Áveskite savo el. paðto adresà:

Anonsø archyvas

Grupës

Konferencijos

Fri, 15 Aug 2003 04:16:11 GMT

"Mano tëvynë - svetimðaliø legionas"

Ðiandien Valdas Ivaðkevièius (vardas ir pavardë pakeisti) jau gerai nebeprisimena, kodël 1993 metais nusprendë stoti á áspûdingomis legendomis ir ávairiausiais gandais apipintà Prancûzijos svetimðaliø legionà. Tiesiog taip susiklostë aplinkybës - susipyko su mylima mergina, neteko darbo. Gyvenimas Lietuvoje tuo metu pasirodë esàs pilkas ir nuobodus.
Nusigavæs á Prancûzijà, prisistatë á artimiausià legionieriø priëmimo punktà. Patikrinimas uþtruko keletà savaièiø. Prancûzai domëjosi atvykusiøjø sveikata, pateikë keletà nesudëtingø psichologiniø testø. Apie praeitá nepateikë në vieno klausimo. Prancûzø nedomino, nei ið kur jis atvyko, nei kà veikë, bûdamas namuose. Nepasiteiravo ir apie santykius su teisësauga. Legiono vadovybei terûpëjo, ar naujokai stiprûs, iðtvermingi ir dràsûs vyrai. Valdà priëmë, nors tais metais ið aðtuoniø norinèiøjø legionieriumi tapdavo tik vienas (ðiandien, pasak buvusio legionieriaus, dar didesni konkursai, nes plûstelëjo nuotykiø ieðkotojø bei svieto perëjûnø ið visos Rytø Europos).
Pasiraðæs penkeriø metø kontraktà, V.Ivaðkevièius pakliuvo á desantininkø daliná, dislokuotà Korsikos saloje. Èia jam teko ilgiausiai iðbûti. Pirmaisiais mënesiais buvo itin sunku - atsiliepdavo fizinis nuovargis, kamuodavo Tëvynës ilgesys. Be to, jis prastai ðnekëjo prancûziðkai. Pirmosiomis dienomis teko ir susimuðti. "Be pasikumðèiavimø neapsieinama jokiame vyriðkame kolektyve", - mano Valdas. Ir vis dëlto vaikinas gerai sutarë su naujaisiais draugais - amerikieèiais, britais, prancûzais, estais, rusais, vokieèiais, korëjieèiais.... Legione jis sutiko tarnaujanèius ir kelis lietuvius. Santykiai su saviðkiais buvo patys nuoðirdþiausi, artimiausi.
Kai nepaskelbta kovinë padëtis ar kokios nors mokomosios pratybos, savaitgaliais juos iðleisdavo "pasiganyti" po Korsikos salà. Net ir darbo dienomis daþnai paleisdavo á laisvæ. Uþ dalinio vartø elgdavosi, kaip kas iðmanydavo. Vieni ieðkodavo meilës nuotykiø, kiti "mirkdavo" baruose, treti sportuodavo. Dalinio vadovybë visiðkai nesidomëdavo, kà laisvalaikiu veikia jø kariai. Legionieriø vadams rûpëdavo, kad ðeðtà valandà ryto visi stovëtø rikiuotëje, pasiruoðæ vykti á karà. Salos gyventojai á legionierius þiûrëdavo su prietaringa pagarba. Korsikieèiai buvo ásitikinæ, jog ðaunesniø vaikinø uþ legionierius nëra ir negali bûti. Legiono vadovybë á savo karius, tarp kuriø, be abejo, pasitaikydavo ir visokiausio plauko ðunsnukiø, þiûrëdavo draugiðkai, ne kaip á atstumtuosius, ne kaip á "patrankø mësà". Taèiau bûdavo labai grieþti. Jokiø nuolaidø, jokio pasigailëjimo nusiþengus, jokiø uþuojautø. Nuo pat pirmosios dienos Valdui ir jo ginklo draugams be perstojo buvo kalama ir kalama - legionieriams negali bûti neáveikiamø uþduoèiø, legionieriams draudþiama parodyti, jog jie pavargæ, legionieriai neturi teisës bijoti...
Ypaè vadovybë mëgdavo pabrëþti, jog legionieriai neturi nei tëvynës, nei tautybës, nei artimøjø. "Jûsø tëvynë, tautybë ir ðeima - tai legionas", - beveik kiekvienos rikiuotës metu skelbdavo legiono karininkai ir kapralai.
Per ilgus penkerius metus ið Kauno á legionà atvykusiam V.Ivaðkevièiui likimas buvo palankus. Jis në sykio nebuvo suþeistas ir sirgo tik vienà kartà. O tarnauti teko ir buvusioje Jugoslavijoje, ir Centrinëje Afrikos Respublikoje, ir tuometiniame Konge (dabar - Zairas). Visur - maþdaug po pusæ metø. Balkanuose legionieriai padëjo, kariðkiø þargonu tariant, tarptautinëms pajëgoms ávesti taikà. Afrikoje jie atsidurdavo tada, kai kokios nors genties vadukas nuversdavo ne kà geresná uþ save diktatoriø ir ðalyje prasidëdavo chaosas. Pagrindine legionieriø uþduotimi tuomet tapdavo visø baltøjø, ypaè Prancûzijos pilieèiø, apsauga ir laimingas pargabenimas á Prancûzijà ar kitas Vakarø Europos ðalis. Tokiø operacijø metu legionieriams saugotis reikëdavo ir nuverstojo, ir valdþià uþgrobusio diktatoriaus ðalininkø kulkø. Daug rûpesèiø pridarydavo ir tûkstanèiai nuodingø gyvaèiø, moskitø, skorpionø, krokodilø. Pasak V.Ivaðkevièiaus, dþiunglës - tai toks miðkas, kuriame per lapø tankumà tamsu net dienà, labai drëgna ir po kiekvienu lapu tyko kokia nors nuodinga bjaurybë. Be to, dël drëgmës ir tvankumo labai sunku kvëpuoti, greièiau pavargstama ir niekad neiðdþiûna drabuþiai.
Ramesnëmis akimirkomis legionieriai pasivaikðèiodavo po Afrikos miestus. Pavyzdþiui, tuometiná Brazavilá. Juodaodþiai ðirdies gilumoje nekenèia baltøjø, nes laiko juos visø bëdø ðaltiniu. Ir tuo paèiu jiems pataikauja, nes baltieji turi pinigø. Þodþiu, vaidmainiauja tiek vieni, tiek kiti. Tiesa, Valdas po iðvykos á Afrikà ëmë prasèiau þiûrëti á paèius prancûzus. Buvusiose savo kolonijose prancûzai, pasak legionieriaus, elgiasi "atvirai kiauliðkai". Prancûzams terûpi jø ekonominiai interesai, á vietiniø juodaodþiø ateitá jiems nusispjaut. O jeigu kalbëti visiðkai sàþiningai, prancûzai Afrikoje elgiasi kaip patys tikriausi grobuonys.
Afrikoje teko matyti draugø mirèiø. Valdas iki ðiol negali suvokti, kaip viena kulka "palindo" draugui po ðalmu ir sunkiai suþeidë galvà. O kità kartà kulka vienam legionieriui pataikë á ginklà ir atðoko, net nenubrozdindama. Ðtai ir suprask, kokie èia dësniai veikia.
Per penkerius metus V.Ivaðkevièiui vis dëlto didþiausià áspûdá palikusi vadinamoji Kamerûno ðventë, minima kiekvienais metais balandþio 30-àjà. Nors tai liûdna ðventë (prieð daug deðimtmeèiø tàdien ðimtas legionieriø narsiai kovësi su keliais tûkstanèiais meksikieèiø ir visi þuvo), dar iðvakarëse legionui priklausanèiuose daliniuose paskelbiama atvirø durø diena. Á dalinius nekliudomai gali atvykti tiek vietiniai gyventojai, tiek ir buvæ legionieriai. Visi geria alø, vynà, kepa mësà. Gerti leidþiama, kiek tik geidþia ðirdis. Niekas neþiûri tvarkos. Jeigu legionierius iðgërë butelá alaus, tà butelá bûtinai svies á sienà. Kad suduþtø. Jeigu valgë ledus, popieriø iðmes sau po kojomis, o ne á ðiukðliø dëþæ. Kitos dienos rytà dalinio vadovybë visus legionierius vaiðina kava, atskiesta romu, bei karðtomis bandelëmis. Kad ðie atsigautø po audringø iðgertuviø. Tada prasideda teritorijos ir kareiviniø tvarkymas. Taèiau ði "garbë" tenka ne eiliniams legionieriams, o dalinio vadovybei. Paèius neðvariausius darbus (pavyzdþiui, tualetø, duðø, ðiukðliø konteineriø ðveitimas) tà vienintelæ dienà per metus atlikdavo vadai, serþantai, kapralai, leisdami eiliniams legionieriams pasidþiaugti valdþia. Ðtai kodël Kamerûno ðventës iðvakarëse leidþiama ðiukðlinti. Po to bûdavo surengiamas iðkilmingas paradas, pagerbiami nuo meksikieèiø rankos þuvæ legionieriai...
Pasibaigus penkeriø metø kontraktui, V.Ivaðkevièius nepasiliko legione. Tiesa, pirmaisiais metais labai rimtai svarstë, ar jam nevertëtø ... tapti Prancûzijos pilieèiu. Ði mintis nedavë ramybës ir po dvejø, ir po trejø metø, kai suprato, jog gali be Lietuvos, be Kauno, be Laisvës alëjos gyventi labai ilgai. Ir vis dëlto namø trauka buvo stipresnë. "Eliziejaus laukai nuostabûs, nuostabus ir Luvras, ir Eifelio bokðtas, bet kartais tiesiog iki skausmo, iki aðarø norisi pasivaikðèioti po Laisvës alëjà, iðgirsti lietuviðkai ðnekant", - tvirtina buvæs legionierius.
Savo tarnyba legione Valdas nesididþiuoja. Tiesiog ðio laikotarpio ið savo gyvenimo jis negali iðbraukti. Taip buvo, nors dabar kartais ir atrodo, jog tai - tik sapnas. Apie gyvenimà legione jis nepaþástamiems stengiasi nieko nepasakoti, juolab kad ðiandien dirba valstybinëje Lietuvos ástaigoje, kurios pavadinimo negali pasakyti. Jis tik dþiaugiasi, kad legione patirti nepritekliai ir vargai já uþgrûdino ir padeda gyventi ðiandieninëje Lietuvoje. Valdas vedæs, turi vaikø, bet net savo þmonai stengiasi nepasakoti nei apie Korsikoje, nei apie Afrikoje patirtus nuotykius, uþ kuriuos jam, beje, buvo sumokëti nemaþi pinigai.
Gunaras EINARAS

Fri, 15 Aug 2003 02:10:33 GMT

Fri, 15 Aug 2003 01:37:52 GMT

2003.08.14

Aldona SVIRBUTAVIÈIUTË

Didikø Tiðkevièiø genealoginio medþio pradininkas Juozapas Tiðkevièius (1835-1891). Á Uþutrakio dvarà, kurá

jau daugiau kaip 10 metø susigràþinti bando grafø Tiðkevièiø palikuonis Juzefas Tiðkevièius, pretenduoja dar vienas asmuo. Marija Tiðkevièiûte prisistatanti moteris teigia kurianti Tiðkevièiø fondà, turintá rûpintis grafø palikimo iðsaugojimu.

Kaip raðë LÞ, grafø palikuonis - 76 metø Juzefas Tiðkevièius dar 1992 metais Lietuvos teisingumo ministerijai áteikë praðymà pripaþinti teises á ðeimos turëtà nuosavybæ. Jo laiðkas, adresuotas Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, buvo persiøstas Teisingumo ministerijai (TM).

Taèiau tik ðiø metø vasario 10 dienà raðtas ir kiti dokumentai ið TM buvo iðsiøsti Kultûros ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir Trakø rajono þemëtvarkos skyriui. Ðio skyriaus vedëjo Algio Podrëzo teigimu, ástatymo numatyti nuosavybës atkûrimo terminai jau praleisti. Pasak valdininko, spræsdama ðá keblø klausimà savivaldybë turëtø sudaryti ekspertø komisijà, kuri nagrinëtø pateiktus dokumentus. Vis dëlto manoma, kad ðis klausimas, vertinant esamà padëtá, gali baigtis teismo byla.

Pretendentas á Uþutrakio dvarà Juzefas Tiðkevièius ðá pavasará lankësi Trakuose. Apþiûrëjæs dvarà ir parkà Lietuvos didikø palikuonis iðvyko á JAV. Savo ágaliotam advokatui Feliksui Uþpelkiui jis prisipaþino dar neapsisprendæs, ar ras savyje jëgø atkurti buvusià Uþutrakio didybæ.

Visai neseniai atsirado dar viena pretendentë á Tiðkevièiø palikimà.

Kildina save ið grafø

Trakø rajono savivaldybë ðiø metø liepos 31 dienà áregistravo pilietës Marijos Tiðkevièiûtës kreipimàsi dël grafø Tiðkevièiø palikimo Lietuvoje restauravimo projekto ágyvendinimo. Raðtas nukeliavo á Trakø istorinio nacionalinio parko direkcijà. Laiðkas paslaptingas. Moteris raðo: "Grafø Tiðkevièiø giminë daugiau nei ðeðetà ðimtmeèiø iðtikimai tarnavo ir tebetarnauja valstybingumui ir krikðèionybei, yra pastaèiusi ne vienà baþnyèià. Didþiàjà daugumà ðiø pastatø (objektø) ðiandien labai reikia restauruoti. Tæsdama savo protëviø darbus, matydama kaip reikia lëðø restauravimui ir þinodama, ið kokio ES struktûrinio fondo jas gauti, paruoðiau ir áteikiau LR Vyriausybei ir Lietuvos vyskupø konferencijai bei supaþindinau LR Prezidentà su projektu, kurá vadinu Grafø Tiðkevièiø palikimo Lietuvoje restauravimas".

Marija Tiðkevièiûtë save kildina ið garsiøjø Tiðkevièiø giminës, taèiau nenurodo, kieno ji proprovaikaitë. Keletà kartø ji pabrëþia, kad á projektà átraukë visus objektus, kurie "kokiu nors bûdu" susijæ su jos protëviais.

Moteris pasigiria, kad projektui pritarë ir já palaikë net trys ministerijos: Kultûros, Ðvietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos. Ji raðo: "Stengdamasi iðlaikyti savo giminës darbø Lietuvoje tæstinumà, steigiu grafø Tiðkevièiø fondà, kurio viena veiklos krypèiø bûtø konsultacijø grafø palikimo dabartiniams valdytojams teikimas ir koordinavimas".

Garsià giminæ pratæsë Aleksandras Tiðkevièius (1864-1945) (antras deðinëje).

Nustebino direktoriø

Ðis kreipimasis nustebino Trakø istorinio nacionalinio parko direktoriø Gintarà Abaravièiø. "Vadinamoji giminës palikuonë tarsi pamirðo, kad valstybë rûpinasi Uþutrakio dvaro ir parko iðlikimu, konkreèiai mes vykdome Uþutrakio dvaro sodybos - kultûros paminklo ilgalaikæ atkûrimo programà, patvirtintà 2002-aisiais. Beje, Vyriausybë Uþutraká perdavë Trakø istoriniam nacionaliniam parkui. Visi kiti iðlikæ objektai - irgi yra arba muziejai, arba saugomi paminklai vertybës", - sakë jis LÞ.

Á garsiøjø Lietuvos giminiø kadaise turëtà nuosavybæ pretendentø atsiranda nuolat. Prieð kelerius metus atsirado norinèiøjø susigràþinti senàjà Birþø pilá. Kaþkokia moteriðkë net pasikeitë savo pavardæ ir tapo Tiðkevièiûte, mat manë, kad Birþø pilis priklausë didikams Tiðkevièiams. Ji prisistatë jø palikuone. Taèiau moteris susipainiojo. Tiðkevièiams priklausë Astravo dvaras, o ne Birþø.

Padvelkë afera

Pretendentë á Uþutrakio dvarà Tiðkevièiûtë nenurodo nei savo adreso, nei telefono. Visus rëmëjus ji praðo raðyti á Centriná paðtà iki pareikalavimo. Kontaktams ji nurodo ir Mokslø akademijos adresà bei telefonà. Moteris raðo, kad jos fondui patalpas teikia (sutiko iðnuomoti) pagrindinë rëmëja - Mokslø akademija.

Lë pabandþius prisiskambinti nurodytu telefonu, jis tylëjo. Mokslø akademijos viceprezidentas akademikas Algirdas Gaiþutis nustebo, iðgirdæs tokià informacijà. "Pirmàkart girdþiu apie toká fondà. Jei jis bûtø ásteigtas ir dar po mûsø stogu - tikrai turëèiau þinoti. Tokioms iniciatyvoms pritariame tik prezidiumo posëdyje, iðgvildenæ klausimà. Mano akimis, tai pakankamai avantiûristiðkas poelgis, net akiplëðiðkai áþûlus", - sakë jis.

Akademikas prisiminë su bendradarbiais ðnekëjæs apie idëjà pagerbti Lietuvos didikø Tiðkevièiø nuopelnus puoselëjant Lietuvos kultûrà, menà, ðvietimà, mokslà. Taèiau tas pokalbis buvæs neoficialus, kalbëta viename vakarëliø.

Juozapas Tiðkevièius ir þmona Sofija.

Ið Altajaus - á Meksikà

Lietuvos didikø palikuonis Juzefas Tiðkevièius po neilgos vieðnagës Lietuvoje iðvyko á Vaðingtonà. Ten jis gyvena ir verèiasi pardavinëdamas nekilnojamàjá turtà. Anksèiau jis dirbo elektronikos srityje. Tiðkevièius ilgà laikà buvo JAV kariniø pajëgø pilotas. Gyvena su þmona, vaikø neturi.

Pretendentas á Uþutrakio dvarà - Zdislovo Stanislovo Kostkos sûnus, gimæs 1927 metais. Jø ðeima 1939 metais buvo iðtremta á Altajaus kraðtà. Ðeimos galva Zdislovas, vos sulaukæs keturiasdeðimties, Altajuje ir mirë. Jo sûnûs pasinaudojo Sovietø Sàjungos ir JAV susitarimais, kai kuriems tremtiniams leidusiems vykti á JAV.

Juzefas Tiðkevièius per Indijà ir Pakistanà pasiekë Meksikà. Ið ten atsidûrë JAV - ten mokësi, dirbo, gyvena. Pirmàkart Lietuvoje lankësi ðiemet. Pamatë tëvo ir senelio dvarà, aplankë plaèios Tiðkevièiø giminës rûmus, kapines. Grafø palikuonis moka vienà kità lietuviðkà þodá. Kur kas geriau ásiminë rusø kalbà ir ja ðneka laisvai. Nepamirðo ir lenkø kalbos.

Po vieðnagës gimtinëje Tiðkevièius iðvyko sutrikæs, sunerimæs. Jis norëtø atkurti Uþutrakio rûmø didybæ, jei bûtø jaunesnis, turëtø daugiau jëgø ir sveikatos. Tiesa, dar iki tol laukia teismo procesas dël nuosavybës teisiø pripaþinimo. Tam rengiasi ir jo advokatai. Pasak advokato Uþpelkio, rudeniop grafø palikuonis vël ketina atvykti á Lietuvà.

Ðeimos ðaknys

Tiðkevièiø genealoginio medþio laja tenka Juozapui Tiðkevièiui, gimusiam 1835 metais. Jis buvo Rusijos kariuomenës pulkininkas. Ið tëvo paveldëjo Palangos dvarà, valdë Kretingos, Lentvario, Uþutrakio dvarus. Ið pradþiø jo rezidencija buvo Lentvaryje, paskui jis persikëlë á Kretingà. Ten pertvarkë dvaro rûmus, atnaujino parkà. Vilniuje ákûrë garo malûnà, Lentvaryje pastatë vielos ir viniø fabrikà, ákûrë Palangos kurortà, pastatë kurhauzà, kurio ðiandien nebeliko - virto pelenais. Pasimirë grafas 1891 metais.

Uþutrakio dvaras tarp Galvës ir Skaisèio eþerø buvo pastatytas XIX amþiaus pabaigoje. Jo statyba rûpinosi grafas Juozapas Tiðkevièius su þmona. 1917 grafui mirus (1868-1917) dvarà paveldëjo jo sûnus Andþejus, kitaip vadintas - Andriumi, gimæs 1899 metais. Jo sesuo Joana Sofija Marija ir brolis Zdislovas Stanislovas Kostka - áraðyti dvaro rûmø paveldëtojais palikimo dokumentuose. Zdislovo vaikai - sûnûs Juzefas Marija ir Andþejus Marekas. Zdislovas mirë tremtyje Altajaus kraðte. Savotiðkai susiklostë ir jo brolio Andriaus likimas. Apie já paraðyta lenkø istoriko Andrzejaus Suchcitzo knygoje "Non omnis moriar...", iðleistoje Varðuvoje 1992 metais. Joje raðoma, kad Andrius Tiðkevièius buvo Uþutrakio ordinatas. Jis susituokë su Kamila, Czetwertynskiø kunigaikðtyte, Lenkijos totore. Antrojo pasaulinio karo metais Andrius tarnavo Krajovos armijoje. Vëliau jam pavyko pabëgti á Prancûzijà, ten jis ir mirë.

Daug godþiø þvilgsniø krypsta á pradëtà restauruoti Uþutrakio dvarà.

Dokumentai liudija

LÞ perskaitë 1928 metais Kauno teismo patvirtintà nutarimà. Jame paraðyta: "1928 m. rugsëjo mën. 26 d. Trakø Nuovados Taikos Teisëjas iðþiûrëjæs civilinæ bylà (...) apie patvirtinimà Tiðkevièiø ápëdinystës teisëse á turtà, likusá po mirties Juozo Tiðkevièiaus Trakø apskrityje (...)". Tame paèiame dokumente teigiama, kad sûnums Andriui ir Zdislovui Tiðkevièiams priklauso likusio turto "po lygià dalá".

Lietuvos valstybës istorijos archyve aptiktas ir dar vienas ádomus liudijimas. Apie já archyvo direktorë Laima Tautvaiðaitë informavo palikimu besidomintá grafo palikuonio Juzefo Tiðkevièiaus advokatà Uþpelká. Archyvo paþymëjime raðoma: "Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde Naujøjø Trakø Romos katalikø baþnyèios krikðto aktø áraðø knygoje áraðyta, kad 1927 metø rugsëjo 25 dienà Naujøjø Trakø Romos katalikø baþnyèioje pakrikðtytas Zdislovo ir Teresës Marijos Anos (iki santuokos Druckos Liubeckos) sûnus vardu Jozef Marjan, gimæs 1927 metø rugsëjo 21 dienà Uþtrakio dvare".

Fri, 15 Aug 2003 01:33:01 GMT

Gintaro Petriko neranda ir amerikieèiai

JAV ambasados Vilniuje atstovas ryðiams su visuomene Rendolfas Flëjus paneigë ankstesnius Lietuvos þiniasklaidos praneðimus, esà EBSW koncerno vienas ið vadovø Gintaras Petrikas yra Amerikoje saugomas pagal svarbiø liudytojø apsaugos programà. Pasak JAV ambasados Vilniuje vadovybës, Lietuvos praðymas iðduoti finansinëmis machinacijomis ir lëðø pasisavinimu kaltinamà G.Petrikà nëra atmestas. JAV teisingumdepartamentas intensyviai ieðko G.Petriko, kuris, kaip átariama, ðiuo metu slapstosi Amerikoje. Kai tik G.Petrikas bus sulaikytas ir stos prieð JAV teismà, bus diskutuojama ir dël jo ekstradicijos á Lietuvà.
JAV ambasados Vilniuje pareigûnai mano, kad G.Petrikas tikrai buvo Jungtinëse Valstijose ir yra pagrindo manyti, kad jis ten iki ðiol tebegyvena.
G.Petrikas 1995-aisiais yra gavæs JAV vizà, galiojanèià net 10 metø. Kaltinimai finansinëmis machinacijomis jam pateikti 1997-aisiais.
Neatmetama galimybë, kad, siekdamas pasislëpti, G.Petrikas ávaþiavo á JAV su suklastotais dokumentais.
BNS informacija.
2003.08.11.

Fri, 15 Aug 2003 01:22:42 GMT

No. 189 (10618)

2003.08.14

Paaiðkëjo, kad roko dainininkë Courtney Love yra aktoriaus Marlono Brando vaikaitë. Pasirodo, kino legenda Marlonas Brando yra dainininkës Courtney Love senelis. Tai iðsiaiðkino dainininkës mama Linda Carrol, iðtyrusi savo ir "Krikðtatëvio" þvaigþdës DNR bei nustaèiusi, kad yra aktoriaus duktë. Nusiþudþiusio grupës "Nirvana" lyderio Kurto Cobaino buvusi þmona Courtney pasakoja: "Esu ðokiruota tokios naujienos. Nors buvau girdëjusi, kad ponas Brando turi per 30 vaikø. Taigi sunku ásivaizduoti, kiek að turiu pusbroliø ir pusseseriø". Pasirodo, rokerës senelë raðytoja Paula Fox 1940 metais turëjo trumpà romanà su garsiuoju aktoriumi. Gimusi Linda buvo atiduota ávaikinti. 79 metø Brando turi 11 pripaþintø vaikø, taèiau teigiama, kad jø yra kur kas daugiau. WENN, LÞ

Teigiama, kad 79 metø Brando "uþgyveno" per 30 palikuoniø.

Thu, 14 Aug 2003 19:25:52 GMT

Duomenys papildomi kasdien, iðsamiai patikrinami kas savaitæ

Thu, 14 Aug 2003 19:08:40 GMT

	2003.08.14


Dël Afganistane besitæsianèiø neramumø treèiadiená þuvo maþiausiai 30 þmoniø. Septyniolika afganistanieèiø þuvo ir 5 buvo suþeisti ðalies pietuose sprogus bombai autobuse. Dar 13 þmoniø - Talibano ir "Al Qaedos" kovotojø - buvo nukauta ðalies pietryèiuose prie sienos su Pakistanu, atremiant jø puolimà. Kaip informavo Hilmendo provincijos gubernatorius Ghulamas Mahaiuddinas, rytà autobusas susprogo á vakarus nuo provincijos sostinës Laðkargacho esanèioje apygardoje. Tarp þuvusiøjø yra 8 vyrai, 6 vaikai ir viena moteris. Gubernatoriaus teigimu, bomba autobuse, kaip atrodo, sprogo pirma laiko. Gali bûti, kad ji buvo gabenama á Laðkargachà, kuriame kità savaitæ vyks Afganistano nepriklausomybës minëjimo renginiai. Atsakomybë dël sprogimo, gubernatoriaus nuomone, tenka 2001 metø pabaigoje nuversto Talibano judëjimo rëmëjams. Afganistano pietryèiuose esanèioje Chosto provincijoje vakar, atremiant plataus masto talibø ir "Al Qaedos" smogikø puolimà, buvo nukauta maþiausiai 13 þmoniø. Per antradiená prasidëjusá mûðá krito 2 Afganistano sienos apsaugos pareigûnai ir á nelaisvæ buvo paimti 2 Osamos bin Ladeno teroristø tinklo nariai. Sunkiaisiais ginklais, minosvaidþiais ir granatsvaidþiais ginkluoti kovotojai, anot sienos apsaugos tarnybos vadovybës, á rytus nuo Chosto uþpuolë netoli sienos su Pakistanu esanèià bazæ, kurioje dislokuotas sienos apsaugos tarnybos batalionas. Afganistane jau kurá laikà pastebimas padidëjæs radikaliøjø talibø kovotojø aktyvumas. JAV pajëgoms 2001 metais nuvertus Talibano reþimà, naujajai vyriausybei nepavyksta susidoroti su reþimo likuèiais. Per ávairius iðpuolius ðiemet èia þuvo arba buvo suþeista daugiau kaip ðimtas vyriausybiniø pajëgø kariø ir civiliø. Paaðtrëjusi situacija ðalyje vël pranaðauja pilietiná karà. ELTA, BNS, LÞ

Thu, 14 Aug 2003 18:57:11 GMT

Pagal imigraciniø vizø programà kiekvienais metais 50 000 asmenø, atitinkanèiø imigraciniø vizø programos reikalavimus, gauna imigracines vizas á Jungtines Amerikos Valstijas. Laimëjusieji yra atrenkami kompiuterio pagalba, ir viskà lemia atsitiktinumas. Imigracinës vizos yra paskirstomos ðeðiems geografiniams regionams. Daugiau imigraciniø vizø tenka tiems regionams, ið kuriø maþiausiai þmoniø imigruoja á Jungtines Valstijas, o regionams, ið kuriø á JAV atvyksta daug imigrantø, ðiø vizø yra skiriama maþiau. Imigraciniø vizø visai neskiriama toms ðalims, ið kuriø paskutiniø penkeriø metø laikotarpiu atvykdavo daugiau nei 50 000 imigrantø. DV-2004 programoje negali dalyvauti ðiø ðaliø pilieèiai: Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Dominikos Respublikos, El Salvadoro, Haièio, Indijos, Jamaikos, Meksikos, Filipinø, Pietø Korëjos, Jungtinës Anglijos Karalystës (iðskyrus Ðiaurës Airijà) ir jai priklausanèiø teritorijø, Pakistano ir Vietnamo

Asmenø, norinèiø dalyvauti loterijoje, laiðkai su informacija apie save turi pasiekti Kentukio konsuliná centrà nuo 2002 metø spalio 7 dienos vidurdienio iki 2002 lapkrièio 6 dienos vidurdienio.

Kentukio konsulinio centro adresas nurodytas þemiau. Laiðkai, gauti iki ar po ðio termino, nebus átraukti á loterijà. Laiðkai, atsiøsti neteisingu adresu, taip pat nebus priimami.

REIKALAVIMAI: Loterijoje gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie nëra gimæ aukðèiau iðvardintose ðalyse, ir tik tie, kurie atitinka iðsilavinimo reikalavimus. Jeigu esate gimæs vienoje ið ðaliø, kuri neturi teisës dalyvauti imigraciniø vizø loterijoje, o Jûsø sutuoktinis (-ë) yra gimæs (-usi) ðalyje, ið kurios imigrantai yra priimami, galite dalyvauti loterijoje pagal savo sutuoktinio (-ës) gimimo vietà. Be to, jeigu Jûs esate gimæs vienoje ið aukðèiau nurodytø ðaliø, taèiau nei vienas ið Jûsø tëvø ten nebuvo gimæs ir negyveno pastoviai toje ðalyje, galite dalyvauti programoje pagal vieno ið tëvø gimimo vietà.

NORINTYS DALYVAUTI LOTERIJOJE PRIVALO ATITIKTI IÐSILAVINIMO REIKALAVIMUS:

Pagal imigraciniø vizø programos reikalavimus, asmenys, norintys dalyvauti loterijoje:

· turi turëti vidurinës mokyklos (12 metø) iðsilavinimà arba ekvivalentø iðsilavinimà;

arba

· per pastaruosius penkerius metus turi bûti dirbæ bent du metus pagal profesijà, kuriai ágyti reikalingas bent dviejø metø pasiruoðimas ar praktika. Jeigu neatitinkate ðiø reikalavimø, laiðkø imigraciniø vizø loterijai praðome nesiøsti.

INSTRUKCIJOS, KAIP PATEIKTI INFORMACIJÀ APIE SAVE IMIGRACINIØ VIZØ PROGRAMAI:

Per visà laiðkø registracijos laikà kiekvienas asmuo gali siøsti tik vienà laiðkà. Jeigu asmuo siøs du ar daugiau laiðkø, visi jie bus pripaþinti negaliojanèiais. Laiðkà su informacija apie save privalote pasiraðyti pats. Pasiraðyti reikia savo gimtàja kalba taip, kaip paprastai pasiraðote dokumentus. Nepasiraðytas laiðkas nebus átrauktas á loterijà. Jokiø anketø norintiems dalyvauti loterijoje nëra. Informacijà apie save pateikite ant paprasto popieriaus lapo aiðkiomis áskaitomomis raidëmis. Informacija turëtø bûti pateikta þemiau nurodyta tvarka:

1. Pavardë (pabraukti), vardas ir antras vardas (jeigu turite).

2. Gimimo data (diena, mënuo, metai), vieta (miestas, rajonas, ðalis). Pastaba: Nurodykite ðalies, kurioje gimëte, dabartiná pavadinimà (pvz. Lietuva, o ne TSRS).

3. Jeigu dalyvaujate loterijoje ne pagal savo gimimo ðalá, o pagal tëvø ar sutuoktinio (þr. Reikalavimai), paraðykite, kokia tai ðalis. Tà paèià ðalá turite nurodyti ir kairiame virðutiniame voko kampe.

4. Sutuoktinio, vaikø (nevedusiø ir iki 21 metø) pavardës, vardai, gimimo datos, vietos. Praðome nurodyti visus vaikus iki 21 metø, net jeigu ir gyvenate atskirai, ar vaikai gyvena su Jûsø buvusiu sutuoktiniu ir neketina su jumis imigruoti.

5. Asmens, dalyvaujanèio loterijoje, adresas. Adresas turi bûti nurodytas pilnai ir aiðkiai, nes asmenys, laimëjusieji loterijoje, apie tai bus informuojami paðtu laiðke nurodytu adresu. Telefonà ar elektroninio paðto adresà nurodyti nebûtina, taèiau pageidautina.

6. Nuotraukos. Prie laiðko permatoma lipnia juosta priklijuokite ne senesnæ kaip prieð pusæ metø darytà Jûsø nuotraukà bei Jûsø sutuoktinio ir vaikø nuotraukas. Nuotraukos turi bûti 5cm X 5cm dydþio, fotografuojantis þiûrëkite tiesiai, fonas turi bûti vienspalvis, ðviesus. Ant kitos nuotraukos pusës spausdintinëmis raidëmis paraðykite pavardæ ir vardà bei gimimo datà. Nuotraukos negalima priklijuoti arba prisegti kokiu nors kitu bûdu, tik lipnia juostele.

7. Paraðas. Laiðkas be paraðo á loterijà nebus átrauktas.

1. JOCYS, Antanas Vytautas

2. 16 September 1969

Semeliskes, Trakai region, Lithuania

3. –

4. Jociene Ona, 20 May 1970, Vilnius, Lithuania

Jocyte Ieva, 11 July, 1992, Vilnius, Lithuania

5. Kuosu 15 – 26

Vilnius 2055

Lithuania

Telephone: 370–2–749105

6.

Informacijà

Pateikianèiojo

Nuotrauka

(A. Jocys)

Sutuoktinio

Nuotrauka

(A. Jociene)

Vaiko

Nuotrauka

(nuotaukos)

7. Ajocys

KAIP IR KUR SIØSTI LAIÐKUS

Laiðkai turi bûti siunèiami tiktai paprastu arba oro paðtu tuo adresu, kuris nurodytas Jûsø regionui. Laiðkas, atneðtas paèio dalyvio arba atsiøstas registruotu, greituoju paðtu arba faksu, pripaþástamas negaliojanèiu. Atvirlaiðkiø siøsti negalima. Laiðkai turi bûti siunèiami paprastuose vokuose, kuriø ilgis turi bûti nuo 15 iki 25 centimetrø, o plotis - 9-11 centimetrø. Kairiame virðutiniame kampe asmuo turi atspausdinti arba aiðkiomis spausdintinëmis raidëmis paraðyti ðalá, pagal kurià dalyvauja imigraciniø vizø loterijoje, pavardæ, vardà, bei pilnà adresà. Laiðkai, neatitinkantys ðiø reikalavimø, bus diskvalifikuoti. Asmenys, gimæ vienoje ið ðaliø, priklausanèiø Europos regionui (pvz. Lietuvoje), laiðkus turi siøsti ðiuo adresu:

DV Program

Kentucky Consular Center

3003 Visa Crest

Migrate, KY 41903-3000

U.S.A.

Europos regionui priklauso visos ðalys nuo Grenlandijos iki Rusijos, o taip pat ir visos buvusios TSRS ðalys. Pateikiame pavyzdá, kaip turi atrodyti vokas, kuriame siunèia laiðkà dalyvis, gimæs vienoje ið Europos ðaliø (pvz. Lietuvoje):

LITHUANIA Paðto þenklas

Pavardë, vardas, antras vardas (jei yra)

Gatvë, namo bei buto numeris

Miestas, rajonas, indeksas

LITHUANIA

DV PROGRAM

KENTUCKY CONSULAR CENTER

3003 VISA CREST

MIGRATE, KY 41903-3000

U.S.A.

Laimëjusieji loterijoje bus atrenkami visiðkai atsitiktinai kompiuterio pagalba. Laimëjusieji bus informuojami paðtu 2003 metø geguþës-liepos mënesiais ir gaus visà informacijà apie tai, kà jie toliau turi daryti, o taip pat ir informacijà apie imigracinës vizos mokestá. Tie asmenys, kurie nelaimës loterijoje, apie tai informuojami nebus. Jungtiniø Amerikos Valstijø Ambasados ar Konsulatai taip pat neturës ir negalës pateikti informacijos apie tai, ar asmuo laimëjo loterijoje ar ne. Laimëjusiojo sutuoktinis (-ë) ir nevedæ 21 metø neturintys vaikai turi teisæ kreiptis dël imigraciniø vizø vykti kartu arba prisijungti prie laimëjusiojo loterijoje. DV-2004 loterijos vizos bus iðduodamos nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsëjo 30 d.

Imigracines vizas gali gauti tik tie asmenys, kurie atitinka visus JAV imigracijos ástatymo reikalavimus.

Laimëjusieji loterijoje privalo susitvarkyti visus dokumentus ir gauti imigracines vizas ne vëliau kaip iki 2004 metø rugsëjo 30 dienos. Ðeimos nariai, nesikreipæ dël vizø iki ðios datos, negalës iðvykti á Jungtines Valstijas.

DALYVAVIMAS DV-2004 LOTERIJOJE YRA NEMOKAMAS. Taèiau asmenys turi tiesæ pasinaudoti kokiø nors tarpininkø ar kitø asmenø pagalba uþpildant anketas. Norime pabrëþti, kad visi loterijos dalyviai, ir tie kurie dalyvauja programoje savarankiðkai, ir tie, kurie naudojasi tarpininkø pagalba, turi vienodas galimybes laimëti loterijoje.

Thu, 14 Aug 2003 18:27:49 GMT

10 labiausiai skaitomi straipsniai.

1: 2004 METØ IMIGRACINIØ VIZØ LOTERIJOS (DV-2004) INSTRUKCIJOS - (2407 Skaitë)
2: Amerika në vieno nepasitinka - (1666 Skaitë)
3: ÞALIOS KORTOS LOTERIJA – SPÀSTAI NELEGALAMS - (1360 Skaitë)
4: Nelegalai vël gali turëti vilèiø - (1222 Skaitë)
5: Dþordanos Butkutës koncertas Niujorke - (1129 Skaitë)
6: Pigiausi Lektuvo Bilietai i Lietuva - (1029 Skaitë)
7: NETEKÆ VILTIES LEGALIZUOTIS, TAUTIEÈIAI PALIEKA JAV - (1012 Skaitë)
8: LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADOS JAV KREPÐINIO TAURË ATITEKO ÈIKAGOS "ÞALGIRIUI" - (1008 Skaitë)
9: "GELTONA" - GERIAUSIA 2002 METØ DEBIUTANTË - (980 Skaitë)
10: Ar tikrai tik trisdeðimt dienø? - (711 Skaitë)

10 labiausiai komentuojami straipsniai.

1: NETEKÆ VILTIES LEGALIZUOTIS, TAUTIEÈIAI PALIEKA JAV - (20 Komentarai)
2: Dþordanos Butkutës koncertas Niujorke - (16 Komentarai)
3: LR Prezidentas - burtininkës glëbyje... - (11 Komentarai)
4: "GELTONA" - GERIAUSIA 2002 METØ DEBIUTANTË - (9 Komentarai)
5: Amerika në vieno nepasitinka - (8 Komentarai)
6: 2004 METØ IMIGRACINIØ VIZØ LOTERIJOS (DV-2004) INSTRUKCIJOS - (7 Komentarai)
7: "PIKASO" IÐ ARÈIAU - (6 Komentarai)
8: LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADOS JAV KREPÐINIO TAURË ATITEKO ÈIKAGOS "ÞALGIRIUI" - (6 Komentarai)
9: Dauguma emigravusiø á JAV gráþtá á Lietuvà neketina - (4 Komentarai)
10: Prisiekë 6-asis Lietuvos Respublikos Prezidentas - (4 Komentarai)

Thu, 14 Aug 2003 17:27:38 GMT

Tremtis po Ispanijos saule..

Beveik ramiai nuverèiamas valstybës saugumo departamento (VSD) vadovas Meèys Laurinkus. Seimo Uþsienio reikalø komitetas jau pritarë Prezidento Rolando Pakso siûlymui paskirti M.Laurinkø ambasadoriumi Ispanijoje.
Pareigûnø keitimai bûna ir naturalûs - kad Lietuvai bûtø geriau. Bet kaþin ar ðiuo atveju yra taip.
Prezidento patarëjas Alvydas Medalinskas tvirtino, kad M.Laurinkus pats praðë paskirti já ambasadoriumi. Vieðai VSD vadovas nebuvo pareiðkæs tokio noro, taèiau, þurnalistø paklaustas, to ir nepaneigë. Stebina, kad Prezidentûra ið pradþiø siûlë M.Laurinkui ambasadoriauti vienoje ðalyje, paskui - kitoje, galop leido jam pasirinkti saulëtàjà Ispanijà. Niekam nesvarbu, kur jis geriausiai atstovautø valstybei, nesvarbu, kad nemoka ispanø kalbos. Áspûdis toks: tegul vaþiuoja bet kur - kuo toliau nuo Lietuvos saugumo. Prieþastis, kodël M.Laurinkus nori pakeisti darbà, irgi skamba keistai: nori pailsëti. Kai þmogus pavargsta, jis paprastai eina atostogø. Negi ambasadoriaus darbas - poilsis?
Prezidentine partija vadinamos Liberaldemokratø frakcijos Seime seniûnas Henrikas Þukauskas mûsø laikraðèiui sakë, kad VSD vadas keièiamas todël, kad baigiasi jo penkeriø metø kadencija. Taèiau tai netiesa. Pagal ástatymà VSD vadovo kadencija neapribota.
Dar ádomiau, kad atleidimas - iðsiuntimas daromas tuo metu, kai M.Laurinkus staþuojasi JAV Centrinës þvalgybos valdyboje (CÞV). Jeigu M.Laurinkus norëjo pakeisti tarnybà, o Prezidentas jo norams pritarë, tai tikras nusikaltimas buvo investuoti á postà paliekanèio pareigûno þvalgybos mokslus. Ir CÞV, apmokiusi mûsø saugumo vadà, dabar turës pagrindà nepasitikëti mûsø valstybës siekiø pastovumu. Oficialûs þvalgybininkai paprastai nëra skiriami uþsienio ðaliø ambasadoriais. Tai netgi skandalinga.
Kadencijà baigæs Prezidentas Valdas Adamkus, vieðëdamas Amerikoje, kalbëjosi su CÞV besistaþuojanèiu M.Laurinkumi, kuris net neuþsiminë norás palikti dabartiná postà. V.Adamkus sako, kad, prieðingai, abu kalbëjo apie bûtinà VSD pastovumà, ypaè iki kitø metø, kol Lietuva taps NATO nere. Todël V.Adamkus abejoja, ar dabartines pareigas M.Laurinkus palieka savo noru. Aukðti VSD pareigûnai irgi nëra girdëjæ, kad jø vadas norëtø iðeiti. Tai kas èia vyksta?
Vos tik R.Paksas laimëjo Prezidento rinkimus, jo komanda be uþuolankø atskleidë, kad pirmiausia Prezidentas pakeis specialiøjø tanybø vadovus. Pasakyta ir prieþastis: tie vadovai nebuvo palankûs R.Paksui rinkimø kampanijos metu. Reikia savø. Prezidento ir vidaus reikalø ministro Juozo Bernatonio sutapæ norai pakeisti policijos generaliná komisarà Vytautà Grigaravièiø gëdingai þlugo, nes visuomenë suprato neðvarø "sekimo skandalo" þaidimà. M.Laurinkaus atleidimà turëjo paruoðti þurnalisto Virginijaus Gaivenio ir saugumieèio Valerijaus Saveljevo filmukas þiniasklaidos sekimo tema. Taèiau ir tuomet visuomenë labiau domëjosi filmo herojø vaidybiniais sugebëjimais, negu buvo linkusi tikëti, kad kadencijà baigæs Prezidentas ir VSD vadas bûtø davæ nurodymus "nutildyti laisvàjà spaudà". Filmo stilistika labiau priminë fantastikà, negu realybæ. Taèiau po ðio filmuko kai kas atsitiko. VSD ir jo vadovas nutilo.
Tikrai nëra pagrindo teigti, kad M.Laurinkaus vadovaujamas VSD dirbo taip gerai, kaip stipriø valstybiø saugumo struktûros. Prieðingai - silpnos valstybës silpnas ir saugumas. Taèiau pastaruoju metu VSD pavyko nukirsti milijardinæ neðvariø pinigø aferà á "Snoro" bankà, demaskuoti tarptautinio narkotikø biznio kelià per Lietuvà. Pavyko uþèiuopti ir pinigø plovimo operacijà ið Lenkijos per Lietuvos bankus. O svarbiausia - M.Laurinkus teigë, kad pavyko uþgriebti Rusijos kapitalo srautus á mûsø politikø rinkimø kampanijà. Deja, po to filmuko, siekusio diskredituoti Lietuvos saugumà, apie VSD darbus jau nieko negirdëjome. Rusijos pinigai, neáëjæ pro "Snoro" duris, sulipo per langà. VSD jau tylëjo, kai keliskart uþ "Snorà" maþesnis Rusijos bankelis nusipirko mûsiðká. Nieko nebesuþinojome ir apie tà tyrimà, kaip Rusijos pinigai veikë mûsø Prezidento rinkimø kampanijà. Taip ir liko: nei patvirtinta, nei paneigta jø átaka. Ið tos keistos tylos galime tik daryti prielaidà, kad vyko kaþkokie slapti sandëriai dël VSD vadovo këdës. Greièiausiai buvo pasiûlytas kompromisas: jei suprasi, kad tyla - gera byla, galësi ramiai ilsëtis po Ispanijos saule. O jei ne, sugalvosime kà nors meniðkai átikinamesnio, negu V.Gaivenio filmukas. M.Laurinkus, deja, nëra ið tø þmoniø, kurie kietai kautøsi uþ teisybæ, rizikuodami savo ramybe ir gerove.
Vytautas Landsbergis ðia proga paraðë pareiðkimà, kuriame teigia: "Lietuva yra viena labiausiai Rusijai rûpimø vietø. Èia siekiama ásitvirtinti energetikoje, nekilnojamojo turto rinkoje, þvalgybiðkai ir kriminaliðkai ásibrauti á bankus. Vël iðtraukta ið atliekø karinio tranzito kilpa. Bus toliau periminëjama ir infiltruojama þiniasklaida. (...) Artimiausiu metu Rusija stengsis uþvaldyti jau ligi ðiol gana atsargø Lietuvos valstybës saugumo departamentà".
Naujausias VSD darbas padarytas vadui besistaþuojant CÞV: uþdaryta interneto èeèënø svetainë "Kavkaz - centr". VSD jà uþdarë Prezidento uþsienio politikos koordinavimo tarybos nurodymu. O tà nurodymà pagimdë grieþti Rusijos reikalavimai. Rusijai labai svarbu, kad èeèënø tauta bûtø sunaikinta pasauliui negirdint ir nematant. Taigi galime klausti: ar Lietuvos saugumas jau uþvaldytas?
Lina PEÈELIÛNIENË

Thu, 14 Aug 2003 17:22:44 GMT

Apie majoro Arûno Staðaièio gyvenimà vertëtø sukurti sensacingà, kvapà gniauþiantá dokumentiná filmà. Karinæ karjerà Lietuvos ginkluotosiose pajëgose A.Staðaitis pradëjo labai anksti - kur kas anksèiau, nei 1991-øjø sausis, ir net anksèiau, nei 1990-øjø kovas. Taip, ðio karininko karjera prasidëjo þymiai anksèiau, nei Lietuvoje oficialiai ásisiûbavo Sàjûdis.
Kai Kaune susidegino Romas Kalanta, A.Staðaitis neliko nuoðalyje - grûmësi su sovietiniais milicininkais, dalyvavo mitinguose, skandavo "Lauk okupantus", sëdëjo daboklëje, buvo muðamas. Tuometinë miesto valdþia jam iðraðë net vadinamàjá "vilko" bilietà, t.y. kariniame komisariate jam buvo vieðai pareikðta, kad teks tarnauti ten, ið kur ne visi sugráþta - uþ poliarinio rato, pas baltas meðkas. Bet A.Staðaitis sugráþo. Kiek vëliau su savo motina nusigavo iki Maskvos, iki JAV ambasados, kur praðë politinio prieglobsèio. Bet amerikieèiai tàsyk pabijojo tarptautinio skandalo, ir Staðaièiams iðvykti á Amerikà nepavyko. Juos gràþino ðiapus "Geleþinës uþdangos".
1990-aisiais A.Staðaitis vienas ið pirmøjø ásiraðë á Sàjûdþio þaliaraikðèiø gretas, 1991-øjø sausio pradþioje jau buvo tuometinës Aukðiausiosios Tarybos gynëjø bûriuose. Po tragiðkø Sausio ávykiø kario uniformos A.Staðaitis jau nebenusivilko. Ið pradþiø tapo eiliniu Kauno savanoriu, vëliau tarnavo Kauno rinktinei priklaususios kuopos, bataliono vadu, ðtabo, mokymo centro virðininku, Kauno Puskarininkiø mokykloje. Kai kilo iki ðiol iki galo neiðtirtas Kauno savanoriø maiðtas, A.Staðaitis atsidûrë paèiø pakaunës ávykiø centre. Tik nepamanykite, kad jis priklausë vadinamiesiems maiðtininkams. Atvirkðèiai - jis dëjo visas pastangas, kad be aukø ir kuo greièiau pasibaigtø neramumai tuo metu paèioje stipriausioje Kauno savanoriø rinktinëje.
Kiek vëliau A.Staðaitis dëstë karybà Baltijos gynybos koledþe Tartu mieste (Estija), tarnavo Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø ðtabe þvalgybos skyriuje. Þodþiu, ðis vyras turëtø kà papasakoti televizininkams, jeigu jie tik sumanytø kurti dokumentiná filmà. Bet filmo, nei dokumentinio, nei meninio, greièiausiai nebus. Prieð kelias savaites majoro laipsná uþsitarnavæs 47 metø A.Staðaitis iðleistas á atsargà.
Kad iðleistas á atsargà, pusë bëdos. Nieko nepadarysi - tokie ástatymai. Be to, kiekvienais metais Lietuvos karo akademijà baigia apie ðimtas jaunø leitenantø, kuriems reikalingos darbo vietos. Jeigu niekas ið vyresniøjø nebus iðleidþiamas á uþtarnautà poilsá, nebus kur ádarbinti Karo akademijà sëkmingai baigianèiø kariûnø. Jeigu á rezervà nebus iðleidþiami vyresniojo amþiaus karininkai, Lietuvos kariuomenë gali sustabarëti. Kaita visur reikalinga.
Ir vis dëlto A.Staðaitis jauèiasi ásiþeidæs. Já labiausiai uþgavo net ne tai, kad buvo atleistas, nors ði þinia ir buvo netikëta. Áskaudino bûdas, kaip já atleido. Pasakojant savo istorijà, majorui nejuèiom iðsprûdo þodþiai: "iðmetë kaip musæ ið barðèiø". Majoras iki pat paskutinës akimirkos netikëjo, jog bus iðleistas á atsargà. Medicinos komisijos iðvados bylojo, kad jam dar tarnauti ir tarnauti. Per visus tarnybos Lietuvos ginkluotosiose pajëgose metus jis në sykio nebaustas, në sykio nenusiþengæs. Du valstybiniai apdovanojimai, trys KAM lygmens medaliai ir 13 padëkø. Ðtai visi jo "nusiþengimai". Bet skaudþiausia, kad A.Staðaièiui pratæsti tarnybà ginkluotosiose pajëgose rekomendavo ir rinktinës, ir Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø vadai. Net kariuomenës vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis oficialiuose raðtuose oficialiai tvirtino, jog mjr. A.Staðaièio patirtis, profesinës þinios ir patriotinës nuostatos reikalingos Lietuvos kariuomenei. Niekas nepadëjo. A.Staðaitá atleido. Ásakymà atleisti pasiraðë ne ministras, ne kariuomenës vadas, o KAM sekretorius Valdemaras Sarapinas.
Beje, kad yra iðleidþiamas á atsargà, karininkas suþinojo ne prieð pusæ metø, net ne prieð kelis mënesius, o prieð nepilnas dvi savaites. Per keturiolika parø jis turëjo ne tik susitvarkyti dokumentus, atiduoti ginklà, perduoti batalionà, bet ir iðsikraustyti ið Varënoje nuomuoto buto á Kaunà, kur gyvena jo þmona ir vaikai.
Didþioji A.Staðaièio svajonë bent keletà metø patarnauti Lietuvos kariuomenëje, kuri priklauso NATO aljansui, neiðsipildë. Neiðsipildys ji ir dar kelioms deðimtims karininkø, kuriuos ðiais metais planuojama iðleisti á atsargà. Kiekvienais metais atleidimø tik daugës. Tai neiðvengiamas procesas. Ir vis dëlto KAM vadovybei reikëtø pasirûpinti, jog tokie dalykai bûtø kuo maþiau skausmingi, kuo maþiau netikëti. Ðiaip ar taip, Lietuvos valstybë nëra tokia turtinga, kad galëtø iðlaikyti deðimtis, o gal net ðimtus visiðkai sveikø, vos 47 metus sulaukusiø vyrø. Pavyzdþiui, Danijoje karininkai, jeigu tik pageidauja, gali tarnauti kariuomenëje ir iki 60 metø. Sakykim, Suomijoje, JAV, toje paèioje Danijoje doras, sàþiningas karininkas ne vëliau nei prieð dvejis metus suþino, kada bus iðleidþiamas á atsargà. Kad spëtø susitvarkyti asmeniná gyvenimà.
Gintaras VISOCKAS
Persispausdinta ið "Valstieèiø laikraðèio" karinio priedo "Vardan Lietuvos".

Thu, 14 Aug 2003 17:15:42 GMT

	Paieðka
	Detali paieðka

	Partneriø sprendimai
	Ðiame puslapyje rasite informacijà apie mûsø partneriø Baltijos ðalyse pateiktus sprendimus.

	Kaip atpaþinti
	Norite pasitikrinti, ar turite legalià Microsoft programinæ árangà? Suþinokite, kaip turi atrodyti legalûs produktai.

	Sëkmingas sprendimas maisto pramonëje
	AB "Þemaitijos pienas" verslui padëjo vidinës informacinës sistemos atnaujinimas.

Visi Microsoft produktai »


	naujienos

	Instrukcija Microsoft® Windows® vartotojams: Paskaitykite apie ,,Blaster“ kirminà ir nedelsdami natnaujinkite savo programinæ árangà.
	Instrukcija Microsoft® Windows® vartotojams: Perskaitykite Saugos lapà MS03-026 ir nedelsdami ádiekite saugos priemonæ.
	Microsoft ÁSIKURIA LIETUVOJE
	Nauja terminalø serverio licencijavimo tvarka

	Daugiau

	Skaitykite pasaulio naujienas »

	download

	Windows XP 1. Service Pack
	Download Center
	Office Update
	Windows Update
	More Downloads ...

Thu, 14 Aug 2003 17:12:45 GMT

Duomenys papildomi kasdien, iðsamiai patikrinami kas savaitæ

Thu, 14 Aug 2003 17:11:37 GMT

On-line Services
News
Databases
Business
Travel
Leisure
Music
Communities
Support

What's New
(and an archive)

What's Cool
(in Lithuanian)

Index of Web Sites
(frames, no comments)

Internet Access Services

Visit our sponsor -
Internet Service Provider
Penki Kontinentai, Ltd.

Brand Names in Lithuania